Let us be clear, if you carry a knife our objective and determination is that you will be caught; you will be prosecuted; you will be punished. 
But we want to do all in our power also to prevent anyone carrying a knife in the first place.

- Gordon Brown, 2008; Prime Minister of (formerly) Great Britain.

We live in a society that David McCullough Jr. describes as rewarding mediocrity because everything fairness and equality. Everyone is special, so nobody is. Everyone should get a prize for participating. And even though Johnny didn't win, we're going to give him a trophy for trying because he is special, too. Competition is bad because there is a winner and loser, and that's not fair. This fundamentally wrong notion breeds false equality and ultimately false fairness and entitlement. We do no one a favor by preaching this. We are lazy parents if we can't find a constructive way to celebrate the winner and help our children be happy for him. Instead, we have chosen an easier road: to make all things fair and equal. If nothing can rise above, be more important, or be first, then all must be mediocre. If all must be fair and equal, all will assume the position of being just as important and just as entitled as everyone else despite the real emergency or the real need.

- Michael E. Jacobson

RTWT.

Atskirti bendros istorijos

Yra toks populiarus posakis, kad JAV ir Didžioji Britanija, tai dvi šalys atskirtos bendros kalbos. Panašiai ir Lietuva su Lenkija - dvi šalys atskirtos bendros istorijos...

Po rinkimų beskaitinėdamas  įvairiausius atsiliepimus apie įvykusius rinkimus kažkaip visai netyčia užklydau į, pavadinkim taip, Lietuvos lenkiškąją blogosferą. Arba bent jau kai kuriuos jos blogus - Stach Tarasiewicz, Inna Wileńszczyzna jest możliwa, Pulaki z Wilni, Lietuva. Tiems kas moka lenkišikai - labai geras ir pažinus skaitinys. Labiausiai dėl to, kad... sakykim taip - bent jau aš nors logiškai ir suprantu, kad negali visi Lietuvos lenkai būti... hmmm... kaip čia mandagiai pasakius... naiviai įtikėję ta Tomaševskio "mus skriaudžia" isterija. Bet paskaitai tokius blogus ir supranti (vėlgi, tas turėtų būt savaime suprantama, bet kažkaip mes linkę tai pamiršt), kad tarp Lietuvos lenkų yra racionaliai mastančių žmonių, kurie taip, turi savo požiūrį į situaciją (kuris skiriasi nuo lietuviškojo) ir savo tautinius interesus, bet kuriems ta perdėta isterija irgi mažumėle keista ir atsibodus...
Kaip sakiau - patariu paskaitinėt. Labai sveika jau vien tam, kad susidaryt geresnį vaizdą apie tai, kas yra ta AWPL, nes tiek lietuviška žiniasklaida, tiek lietuviški politikos analitikai dėmesį jai skiria labai rudimentišką ir vaizdą paiso labai supaprastintą...

Bet šis postas ne apie tai. O apie mūsų "bendrą" istoriją ir tai, kaip mes skirtingai ją matom.
Beskaitinėdamas minėtus blogus komentaruose prie vieno posto radau kažkokio lenkiško patriošiaus pasireiškimą apie tai, kad Vilniau kraštas vėl gali būt Lenkijos kada nors (tiesa, kiti diskusijoj dalyvavę (lenkai) jam atsakė, kad tada ir Lenkija matyt turėtų gražinti žemes, kurias "gavo" panašiai kaip Lietuva Vilniaus kraštą).
Ir man tapo įdomu pasiskaityti, kas vis tik apie tai (= Vilniaus kraštą) rašoma Wikipedijoj. Atsidariau lietuvišką straipsnelį... paskui lenkišką... ir tas žinoma neturi perdaug stebint, bet Vilniaus krašto istorija tarpukario laikotarpiu pateikiama... šiek tiek skirtingai.

Lenkiška itin akcentuoja tautinę sudėtį 1918 m. (0.8-2 proc. lietuvių, daugiau kaip 20 proc. baltarusių ir 60 proc lenkų). Lietuviška tuo tarpu rašo, kad apie 1930 m. krašte buvo apie 25 proc. lietuvių, 35 proc. lenkų, 15 proc. žydų, 5 proc. rusų, 5 proc.; o 1937 m. lenkų kontroliuojamais gyventojų surašymo duomenimis  66 % buvo lenkai, 28 % žydai, o 0,8 % lietuviai, 0,9 % baltarusiai, 3,8 % rusai.

Lenkiškoj versijoj sakoma, kad kraštas sovietų buvo perduotas Lietuvai vadovaujtis principu divide et impera (ką tai (ne posakis :), bet pati mintis apie tokį perdavimą) reiškia aš tiesą sakant neįkertu).

Lenkiška versija visiškai pamiršta apie 1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutartį.

Ir dar lenkiškoj parašyta, kad Lietuva pripažino Vilniaus kraštą Lenkijos dalimi. Jei tiksliau, tai parašyta:

W roku 1938 przywrócone zostały stosunki dyplomatyczne między Polską i Litwą. W nauce prawa międzynarodowego niesporne jest, że data nawiązania stosunków dyplomatycznych w 1938 r. stanowi ostateczne uznanie istniejącej granicy polsko-litewskiej i przynależności państwowej Wilna i Wileńszczyzny przez Republikę Litewską. Dodatkowo państwo to utworzyło w Wilnie na podstawie wymiany not z 25 stycznia 1939 r. konsulat generalny. Żadne państwo na świecie nie ustanawia na swoim terytorium własnego konsulatu.

(Man tai žinoma tokie teiginiai apie "neginčijamuma" kelia šypsena (kaip ir manau bet kam, kas bent kažkiek domėjęsis tarptautine teise ir politika :). Ir lenkiška istorijos versija subtiliai pamiršta, kad tie diplomatiniai santykiai atnaujinti buvo grasinant jėga...)

Bet kokiu atveju aš, atvirai kalbant, neišmanau tos istorijos iki smulkiausių detalių (kas, akivaizdu, yra būtina norint apie tai pagrįstai kalbėtis) tačiau bet kokiu atveju labai naudinga kartais paskaityti kaip labai labai skirtingai viską mato kita pusė...
Ir matyt labai labai reikia tiek mums su lenkais išsiaiškint ir parašyt bendrą istoriją... tiek ir pradėt normaliai mokyti tos bendros istorijos mokyklose, kad lietuviai ją bent kažkiek žinotų ir nekartotų tų nesamonių, kad Abiejų Tautų Respublika buvo lenkų valstybė, Lietuva buvo de facto okupuota, o Gegužės 3 d. Konstitucija - ne mūsų Konstitucija, bet lenkų išmislas ir lietuviai ten "ne prie ko"... etc etc etc...

Re: Žodžiai nieko nereiškia (keli žodžiai ;) apie Obamą ir Egiptą)

I think that I’m a better speechwriter than my speechwriters. I know more about policies on any particular issue than my policy directors. And I’ll tell you right now that I’m gonna think I’m a better political director than my political director.

B.Obama, 2007

Grįžtant trumpam prie mano prieš keletą dienų rašyto posto, tai ta tendencija, tas požiūris "ką Petras kalba nesvarbu, aš širdyje jaučiu, kad jis geras žmogus" būdinga ne vien K.Girniui. Tendencija ne tik to paties Irano, bet ir pvz. kokios Musulmonų brolijos, kuri neseniai atėjo į valdžią Egipte, intencijas, pasaulėžiūra, tikslus, vykdomą politiką vertinti ne pagal jų retoriką, jų pačių teiginius apie tai ko jie siekia, jų konkretų elgesį (!), bet pagal... aš nežinau pagal ką? Savo svajones? Naivias viltis, kad visi žmonės broliai?

Pažiūrėkim pvz. ką štai čia kalba B.Obama (pusantros minutės ilgio iškarpa iš jo pasisakymo televizijai Telemundo sukėlusio nemažai nusistebėjimo politikos analitikų tarpe):

Mintis trumpai: "Egiptas nėra nei sąjungininkas nei priešas. Reikės žiūrėti ką naujoji valdžia darys.".

Iš pirmo žvilgsnio toks pasisakymas yra lyg ir ok - tiesiog konstatuoja situaciją. Bet pažvelkim tik truputėliuką giliau. Kam išvis kažką tokio beprasmiško reikėjo sakyti? Ką tai turėtų reikšti?

Žinoma jis teisus, kad reikia tiek žmones tiek valstybes vertinti pagal jų veiksmus. Tik kad politikoje žodžiai irgi yra veiksmai (jie net dažniau yra veiksmai, nei kad fiziniai veiksmai)... ir naujasis Egiptas jau spėjo gan nemažai padaryt.
Be to, niekam ne paslaptis, kad lig šiol tam pasaulio regione JAV turėjo tris gan aiškius sąjungininkus: Izraelis, Saudo Arabija ir Egiptas. Tie sąjungininkai turėjo trūkumų (patys tarpusavy nesutarė :), bet tai buvo sąjungininkai. Dabar gi B.Obama sako, kad nežino ar Egiptas yra sąjungininkas ar ne. Faktiškai tas matyt iš karto reiškia, kad jis žino, kad nėra... Ir žinoma atkreiptinas dėmesys, kad po šito nustebimą sukėlusio pasisakymo prezidento administracija suskubo paskelbti nieko nepaaiškinantį paaiškinimą, kad "prezidentas turėjo omenyje, kad Egiptas sąjungininkas, tačiau ne ta prasme, kad sąjungininkas, o ta prasme, kad sąjungininkas... bla bla", na jūs supratote (aš ne).


O jei ne sąjungininkas, tai kas tada yra Egiptas? Jei pažvelgsim į realybę, tai, kaip jau minėta, toje šalyje į valdžią atėjo ne kas kitas, o Musulmonų brolija. Ji vadinama liberalia musulmoniška organizacija (ir gal žiūrint iš kažkurios perspektyvos ji ir yra liberali), bet tai organizacija, kurios pačios deklaruojamas kredo yra "Alahas yra mūsų tikslas, koranas yra mūsų teisė, pranašas yra mūsų vadas, džihadas yra mūsų kelias; mirtis dėl alaho - aukščiausias mūsų siekis". Bent man atrodo tai pakankamai aišku ir nelabai reikalauja papildomo nagrinėjimo - čia tiesiai pasakoma, kad su liberaliosiomis vakarų demokratijomis su visais jų teisinės valstybės principais, idėjomis apie laisvę ir lygybę, demokatijos vertybėmis etc jiems yra nepakeliui (kitaip to vertint neįmanoma, jei manyt, kad teiginiai apie koraną, pranašą etc nėra tik pajuokavimas)*. Net daugiau nei nepakeliui - jie atvirai sako, kad nori tai pakeisti**.
Ir tai ne tik kalbos - šalis, kuri arčiausiai  tos košės, Izraelis (kas gi daugiau) jau labai aiškiai pajautė situacijos pasikeitimą pasikeitus valdžiai - jei naujoji Musulmonų brolijos valdžia kol kas gal ir nesiima atvirai remti agresyvių ginkluotųjų džihadistų, tai bent jau tikrai yra nusiteikus pastovėti šalimais ir apsimest, kad nieko nepastebi... o jei ką ir pastebi - tai "priešų provokacijos".
Dar daugiau, šitas (aptariamas) B.Obamos pareiškimas padarytas po JAV ambasados Egipte užpuolimo, kuris nors ir nesibaigė taip liūdnai kaip Bengazi (ambasados personalui pavyko likti gyviems), bet nemažai pasako apie naująjį Egiptą atsižvelgiant į tai, kad naujoji Egipto valdžia dvi dienas laukė (be to prireikė B.Obamos skambučio pačiam Egipto prezidentui M.Morsi), kol ji pagaliau pasmerkė išpuolį...
Lyg ir pakaktų faktinių duomenų daryt kažkokioms išvadoms? (Jei trūksta - galima rasti ir dar, nes jų išties apstu)


Taigi, grįžkim prie klausimo: kas tada tas Egiptas JAV požiūriu?
Gal diplomatiniai sumetimai ir neleidžia tiesiai šviesiai pasakyti, kad Egiptas tik pykšt-pokšt-keberiokšt ir staiga tapo jau nebe JAV sąjungininku. Gal dar ne visai priešu - galbūt galima būtų sakyti kaip mėgsta rusų politologai "potencialiu priešininku". Bet esmės tai perdaug nekeičia. Šits klausimas daugiau mažiau aiškus.

Bet va kaip dėl B.Obamos pasisakymo? Kam jo reikėjo ir ką jis reiškia?
Yra analitikų kurie tame įžiūri imperiškus kėslus ir feodališką pagrūmojimą pirštu vasalui, kuris nelabai tinkamai elgiasi. Tame gal yra kažkiek racijos (jei ignoruosim tą menką faktą, kad labai JAV pati neimperiškiausia imperija žmonijos istorijoj ir labai jau dažnai jai tie "vasalai" f*kus rodo), bet mano nuomone šiuo atveju paaiškinimas gerokai paprastesnis.

Tuo pasisakymu B.Obama tiesiog išreiškė savo vidinį sutrikimą dėl to, kas vyksta - kognityvinį disonansą, jei norit: (eilinį kartą) paaiškėjo, kad ir jis pats ne visažinis ir kai kurios svajonės tėra tik svajonės; kad ne viskas pasaulyje yra rožiška ir pūkuota; kad faktai irgi kažką reiškia, o ne tik geri norai; kad bučiavimas į užpakalį ne visiems padaro pakankamą įspūdį ir kad jei kažkas viešai skelbia, kad tu jam ne draugas, tai matyt reikia juo tikėt, nes jis greičiausiai geriau žino...
Bet jis tuo vis tiek negali (nenori? nesugeba?) patikėt. Nes tai neįsipaišo į tą šiandienos realybės modelį kuriame "aš tikrai jaučiu, kad giliai širdyje jie geri"... dėl to reikia "palaukti ir pažiūrėti"... nes aš gi vis tiek "tikiu, kad jie geri"... "tikiu"...

Iš va to ir visa ta polemika su pačiu savimi klausimu "tai kas gi blyn dabar tas Egiptas, a?".


___________________________________
*  Internetuose galima rasti laaaaaaaaaaabai ilgą (~4 val.), buvusio Pentagono analitiko majoro Stephen Coughlin paskaitą (briefing'ą) apie Musulmonų broliją, islama, džhadą etc etc etc, kuri būtent išimtinai ir skirta ne pateikinėt išorinius vertinimus, bet grynai tik tam, kad analizuoti ir atskleisti kaip ta brolija & co. patys save vertina, ką jie patys apie save teigia, kokie deklaruojami tikslai jų pačių nariams etc (čia nuoroda į pirmą paskaitos dalį; jų yra iš viso penkios).
** Šitoj vietoj vėlgi išlenda tie keisti žmonės kurie žiūri į viską per savo "vidinio pajautimo" prizmę, kuri jiems sako, kad tai netiesa - jie tokių tikslų neturi, o kalbos apie džihadą, tai kalbos apie vidinę kiekvieno asmens kovą, siekiant doros... bla bla bla... Ir jie kažkaip visai aklai linkę ignoruoti, kad pačių musulmonų nuomone džihadas turi ir kitą pusę - realią fizinę kovą su islamo priešais (= visais, kas nepripažįsta jo viršenybės)...

... tik ne į Didžiają Britaniją (ar kaip ta vieta dabar vadinasi?)

Kažkada buvau tikras, kad niekad neemigruosiu. Bet dabar... kai kuriom dienom aš jaučiuos toks... pavargęs nuo nesamonių, kad pamastau ir apie tai... Bet as tikrai žinau viena.

Aš niekad neemigruosiu į Didžiąją Britaniją.
Na ar bent jau į tą žemės vietą, kur kažkada buvo šalis vadinama Didžiąja Britanija...

Ironiška, kai John'o Mill'io tėvynė, šalis davus pasauliui Magna Carta Libertatum palaipsniui, bet užtikrintai eina keliu nubrėžtu kito jos "sūnaus" George'o Orwell'o link totalitarinės distopijos...

Kad ta šalis pasaulio pagal gyventojų kiekvieno žingsnio stebėjimą (po stebėjimo kamerą kiekvieniems 14 gyventojų (nors čia buvo 2006 - ligi dabar situacija gal jau dar geresnė :)) jau esu kažkada minėjęs šitam bloge...

Bet pavyzdžiui, ar Jūs žinojote, kad jei turi tvartą, tai negali ant jo langų užkalti metalinio tinklelio. Kodėl negali? Todėl, kad netyčia koks nors vagis, bandydamas tave apvogti gali imti ir susižalot... O ar žinot, kad Jums prireikus policijos ir paskambinus ją iškviest, būsit informuotas, kad policija neatvyks idant "neeskaluot konflikto"? Ir tik jokiu būdu šalyje kur didžiausias smurtinis nusikalstamumas Europos Sąjungoje nesugalvokit gintis nuo užpuoliko - sėsit už grotų, jei Jūsų byla koks politikas nesusidomės. Geriau yra išmokti kaip teisingai būti auka. Ir žinoma nebandykit sulaikyti nusikaltėlio - pats būsit apkaltintas jo užpuolimu, - geriau žiūrėti ir nieko nedaryti. Ir išvis: tiek efektyvios savigynos mokymasis tiek net vargano dujų balionėlio įsigijimas yra tabu.

Man to jau lyg ir turėtų pakakti, kad neturėčiau noro ten kraustytis...  :)


BET, dabar jau atrodo ta šalis žengė dar vieną žingsnį į 'šviesią ateitį' ir pagaliau, na pagaliau pagaliau ėmėsi bausti paauglius už nejuokingus juokus Facebook'e ar kvailus nacionalistus už sapaliojimus jų bloguose... :)

Nagi, dar truputėlį tereik pasispaust ir kitame evoliucijos žingsnyje jau bus galima baust už thoughtcrime kas butų absoliutus ir visiškas FTMW!!! :DDD




p.s. O dabar palyginkim tai su JAV.
p.p.s. Nors gal dar ne viskas prarasta?

[edit 2012-10-23] Dar tai.

Moralė ir apsimetinėjimas 'moraliu' arba Žinoma žinoma, žodžiai juk nieko nereiškia...

Man šiaip K.Girnius patinka. Išskyrus tada, kai į viršų išplaukia tas jo naivus vakarų akademikų socializmas beigi antiamerikonizmas.

Va ir naujausia apraiška: K.Girnius. Mušant karo būgnams, tyli Lietuva. Kai perskaičiau pavadinimą pirmiausia, galvojau gal rašys apie Turkijos - Libijos pasienį, kur išties situacija tampa vis sudėtingesnė ir kur išties, atsižvelgiant į tai, kad Turkija yra NATO narė, mums situacija turėtų būt įdomi... nes prasidėjus konfliktui taptų aktualus 5 straipsnis.

Bet ne, pasirodo K.Griniui kelia didžiausią problemą  Izraelio nenoras būti sunaikintu. Keistas koks nenoras, a-ne?

Smogimas į Irano branduolinius įrengimus reikštų Irano užpuolimą, taigi karą prieš Iraną. Antpuolis pažeistų tarptautinę teisę.

Ir ką? Ką reiškia tarptautinė teisė prieš pavojų  būti sunaikintam?
Juolab, kad visi kas netingi tą teisę pažeidinėja - ir ne tik JAV, kuri taip nepatinka K.Griniui, bet ir Rusija, Kinija, tas pats Izraelis ir dar begalė valstybių ir valstybėlių...

Tarptautinė teisė - labai svarbus instrumentas, bet dėl savo specifikos (iš esmės - suvereno nebuvimo) jos reikšmė... ne per didelė. Jei ta tarptautinė teisė išties būtų toks rimtas argumentas Izraeliui išvis net nereiktų svarstyti tos smūgio Iranui galimybės - negi tas nėra aišku K.Griniui?

Netanjahu grasinimų akivaizdoje tyli pasaulis, net Vakarų Europos šalys, kurios didžiuojasi savo moralia politika.

Aš jau kažkada šitam bloge esu tokią citatą minėjęs: If you turn the other cheek because you are afraid to hit back, it does not mean you are morally superior. It simply means you are a coward [Chin-Ning Chu]. Europos Sąjungos impotencija, negebėjimas užimti bent kiek svaresnės pozicijos, laikytis jos ir prireikus ją ginti, bent kokiu svarbesniu pasaulio taikai klausimu neparodo didelio moralumo... tai teparodo baimę (ką nors supykdyt).
Ir kas ironiška - burnot prieš JAV visi jaučiasi kieti (net ir ta pati Vakarų Europa), bet va pasakyt, kad Iranas turėtų vieną kartą prilaikyt užčiaupęs snukį ir negrasint kaimyninėms valstybėms sunaikinimu, nes pačiam į ta snukį mažumėle gauti galima... tai jau ne...

2002-2003 m. Vokietija, Prancūzija ir kai kurios kitos šalys viešai priešinosi vadinamajai Busho doktrinai – esą JAV turi teisę smogti šalims atskalūnėms – neslėpė savo būgštavimų dėl vienašalės ir arogantiškos Vašingtono politikos. Jos nepalaikė JAV puolimo. Istorija jas pateisino, nes Irakas nei mėgino gaminti branduolinį ginklą, nei palaikė ryšių su „Al-Qaeda“ ir kitomis teroristinėmis organizacijomis.

Taip, branduolinio ginko rasta nebuvo (nors buvo rasta pakankamai nenuginčijamų įrodymų, kad S.Husseinas tik ir laukė, kad baigtųsi tarpt. sankcijos, kad atominio ginklo kūrimo programa galėtų būti atnaujinta). Bet apie tai, kad Irakas neturėjo ir nemėgino kurti masinio naikinimo ginklų K.Girnius gali papasakoti kurdams.

Pasaulis taptų mažiau saugus, jei Iranas turėtų branduolinę ginkluotę. Bet jis tapo mažiau saugus, kai Izraelis, Indija, Pakistanas ir Šiaurės Korėja sukūrė savo branduolinius arsenalus. Šioms šalims dėl to nebuvo grasinama karu, nors Šiaurės Korėja yra neprognozuojama, o Pakistanas yra ganėtinai nestabili šalis, jau tris kartus kovojusi su savo kaimyne Indija.

Taip, bet Pakistanas su Indija šiuo metu žaidžia lokalinį MAD variantą... O Š.Korėja nepaisant baisių kalbų ką nors užpult galėtų nebent su kirviais ir kauptukais, o ne su tom pusantros atominės bombos :)

Šiaip absoliuti dauguma atominį ginklą turinčių valstybių nerizikuos jį panaudot vien dėl to, kad bet koks jo panaudojimas reikštų, kad situacija perdaug rimta ir tokioj situacijoj Rusija ir JAV suvienytų savo jėgas tam kad padaryti tvarką. Todėl ir ta pati Š.Korėja, kiek ji berėkautų tą puikiai supranta.

Tuo tarpu jei kalbam apie Iraną, neturim pamiršt, kad tai islamo respublika. Ir Ahmadinedžadas nors šneka nesąmones, bet jis dar ne pats pavojingiausias islamo idiotas. O vakaruose įsivyravęs įsitikinimas, kad jis ten visada bus ir vietoj jo neateis į valdžią kas nors gerokai labiau neadekvatus ir gerokai labiau įtikėjęs kvailystėm apie visuotinį džihadą bei pomirtines mergeles neturi jokio pagrindo.

Jei neklystu, Iranas nėra puolęs kaimyno keletą šimtų metų. 

"Jis buvo toks geras vaikas niekada nesimušė, padėjo bobutėms pereiti per gatvę...".
Kai koks nors paauglys prisidirba paprastai girdim jo mamytę dėstant panašius išvedžiojimus. Ką ten paauglys - panašius išvedžiojimus girdim kai prisidirba ir suaugusysis.
Tik va kad svarbu yra ne tai ką ten kas nors kažkada darė ar nedarė - svarbu yra tai ką jis ruošiasi daryti. Ir kai  yra deklaruojamas tikslas sunaikint kaimyninę valstybę plius imamasi kurti atominį ginklą, tai priverčia susimąstyti... na, jei ne filosofus, tai bent jau tuos žmones kuriems rūpi saugumas.

Netikiu aiškinimais, kad Irano mulos ir teokratai, kitaip nei kiti branduolinių šalių vadovai, rizikuotų branduoliniu karu, kad jų neatbaidytų ir nesutramdytų žinojimas, kad per Vakarų kontrapuolimą galėtų žūti milijonai jų piliečių. Tarptautiniai džihadistai, kaip Osama bin Ladenas, neturintys nei tėvynės, nei atsakomybės dėl žmonių gyvybių, gal ir ryžtųsi smogti branduoliniu ginklu, bet Irano vadovai nėra abejingi savo žmonių ir šalies likimui.

Va viskas apie ką rašiau anksčiau. Sutraukta į vieną vietą. Visi išvedžiojimai, visas naivus tikėjimas.

Tik kad. Izraelis nelabai gali sau leisti visą savo egzistavimą statyti ant tos kortos "mes tikim, kad sirdyje Ahmadinedžadas yra geras, jis tik kalba negražiai".

Bet Lietuvos valstybininkai galėtų pamąstyti, ar nežengiama atgal į tamsesnius laikus, kai ne tik nereaguojama į atvirus grasinimus pulti, bet kad ir Vakarų šalys labiausiai kalba karo kalba. 

 Man įdomu - jis čia rimtai? Vakarų šalys tik tą ir veikia, su visais derasi, tariasi, pritarinėja, susitarinėja, lankstosi, atsiprašinėja etc etc etc. Net kai buvo užpulta JAV ambasada Bengazi ir nužudytas ambasadorius, kas buvo akivaizdus karinės agresijos aktas, JAV ir tai tik pabėdavojo.

Ir tik labai labai retai ir visai netyčia kas nors vis tik nusprendžia, kad vien bergždžio tusčiažodžiavimo nepakanka, kad po žodžių turi sekt veiksmai. Ir tą pult vadint "karo kalba"? 

Labai labai labai filosofiška. Ir moralu.

 ____________________________________________________

A propos, labai labai labai labai labai labai rekomenduoju pažiūrėt šitą jei kam įdomi ši tema:

Superinė paskaita.
Ne tik ir ne tiek įvykių analizė mane sužavėjo (kuri įspūdinga ir pakankamai aiškiai nusako kaip Izraelis mato situaciją kurioje jis atsiduręs), kiek pats principų išdėstymas. Labai būtų sveika visokiems asmenims su politikų (ir politikos analitikų) aspiracijomis pasiklausyt, kad žinotų kas ta užsienio politika ir kam ji reikalinga.
Labai labai labai gera paskaita (nors sąžiningai, ta C.Glick nėra pati pagauliausia lektorė).

Nobelio taikos premija Europos Sąjungai... o kada ją gaus JAV?

Nobelio taikos premiją šiemet gavo Europos Sąjunga. Ir anot J.M.Barosso visi 500 milijonų ES piliečių jaučiasi jau toooookie pagerbti...

Include me out.


Kai 2009 metais Nobelio taikos premija buvo skirta žmogui už nieką* tai žinoma buvo farsas ir mane pastūmėjo (jei nesakyt 'perspyrė') į šios premijos skeptikų pusę. Kažkaip labai jau abejotini kriterijai jos skyrimui ima atrodyt po tokio keisto "nutikimo".

Šiemet va gi premiją gauna Europos Sąjunga. Gerai nors tai, kad šiuo atveju bent kažkiek yra už ką ją duoti - išties šiti laikai po WWII matyt vienas taikiausių laikotarpių Europoj ir taip, matyt tame isties ne toks jau mažas Europos Sąjungos nuopelnas...
Šitoj vietoj galima atsidusti su palengvėjimu.

O paskui atsidusti dar kartą "jei ne ta Jugoslavija"... Kur užvirus kruvinai košei ES parodė visišką, absoliutų, totalų savo nesugebėjimą būti taikos ir žmogaus teisių saugumo garantu kontinente. Visišką. Absoliutų. Totalų. Na taip, tauzyjimas buvo, kaip gi be jo. Buvo visokios kalbos, derybos, grūmojimas piršteliu. Buvo daaaaaug veiklos imitacijos... be jokios naudos.

Ir viskas nurimo tik po to, kai "truputėlį" įsikišo Jungtinės Amerikos Valstijos. Kuri kitaip nei ES buvo nusiteikus savo žodžius paremti darbais.
Žinau, kad krūva žmonių mėgsta nekęsti JAV, prikaišiot jai pasaulio policininko vaidmenį, tai, kad ji kišasi ir daro tvarką, burnoti, samprotauti apie visokias ten naftas, korporacijas ir imperializma... žinau. Bet va jums konkretus atvejis vidury Europos, kai vyksta karas, vykdomi civilių žudymai ir genocidas ir ta visa Europos Sąjunga sėdi ir tik ausim karpo bei liežuvius laido nesugebėdama nieko padaryt. 0.
Kol neįsikiša ta "blogoji" JAV.

Ir ne tik tai yra JAV nuopelnas (nors ir tai jau labai daug).
Žinot ką? Susimastėt kada nors? Ogi tas visas Europos saugumo "aukso amžius" po WWII - jis irgi "už JAV pinigus pirktas", jis irgi pirmiausia ir labiausia ne kažkokios ten Europos Sąjungos, bet būtent Jungtinių Valstijų nuopelnas. Nes jei visus tuos dešimtmečius JAV nebūtų laikius** virš Europos skėčio tai jokiais čia saugumais, jokiom čia taikom ir santarvėm net kvepėję nebūtų - būtų labai gražiai nulijęs raudonas tarybinis lietutis. Žinoma antiamerikietiški rėksniai čia vėlgi puls rėkt, kad JAV tai darė tik dėl savo interesų... ir taip, tai bus tiesa. Bet paisyti savo interesų nėra kažkas gėdingo ar peiktino (ypač jei tiems interesams pakeliui su kitų tautų laisve, žmogaus teisėmis ir laisvėmis ir ekonomine gerove).
Ir juo labiau tai nepakeičia paties FAKTO, kad taika Europoj yra pirmiausia JAV nuopelnas. Taip, ES vaidmuo išties svarbus. Esminis. Žymus. Bet ne pagrindinis.

Tai kada JAV gaus Nobelio taikos premiją "for over six decades contributed to the advancement of peace and reconciliation, democracy and human rights in Europe", nes ji tikrai to nusipelno? A?

Bet kai tokie kriterijai...

____________________________
* Summa sumarum, už jo odos spalvą. Tiems, kas mane kaltins rasizmu: B.Obama nebuvo spėjęs nieko nuveikt, kai gavo tą premiją, jo vienintelis "nuopelnas" - jis buvo išrinktas JAV prezidentu. Ir aš siūlau bet kam kas netingi gaišt laiko: įtikinkit mane, kad jei jo vietoj būtų kandidatavęs asmuo (ne)pasižymintis absoliučiai tokiomis pat savybemis kaip jis (absoliučiai visiškai tokiom pat), bet baltųjų rasės atstovas, kad pastarąjį būtų išrinkę. Įtikinkit. I dare you.
** Ir tiesą sakant vis dar laiko.

Too late???

'Too late'

Perskaitau kažką tokio ir stebiuosi kaskart - bet juk pats žmogus tai rašantis mano, kad tai yra nuoseklu, logiška, protinga etc. Ir tokiu žmonių juk yra daug...

Pradedant nuo banalių dalykų, kad mes kiek tik mums patinka galim įsivaizduot, kad egzistuoja teisė į ledus, bet tai nereiškia, kad vadovaudamasis šia "teise" aš galiu prieit prie praeivio ir liept jam nupirkt man tuos ledus... o jei pastarasis neklauso - panaudot jėgą.
Ir baigiant tokia nepakeliamai sudėtinga idėja, kad teisė turėti ginklą galbūt ir yra isvestinė (nes tai is esmės teisė į instrumentą), bet ji išsiveda iš fundamentalios teisės į savigyną, be kurios visos kitos tikros ir tariamos teisės tampa tuščiom deklaracijom...

Whatever... :/

Nei vieno...

I ain't goin' out like that. Whether it's some Columbine wannabe who's heard the backward-masked messages on his Marilyn Manson discs, distressed daytrader off his Prozac, homegrown Hadji sympathetic with his oppressed brothers in Baghdad, or a bugnuts whackjob picking up Robert Frost quotes transmitted from Langley on the fillings in his molars, I am going to do my level best to smoke that goblin before my carcass goes on the pile. I am not going to go out curled into a fetal ball and praying for help that won't arrive in time.

- Tam

Labiausiai visoje toje norvegiškoje žudynių istorijoje mane stebina ne aukų skaičius ir ne tiek tai, kad tai įvyko tokioje gi "gerovės šalyje"... labiausiai mane stebina tai, kad neatsirado nei vieno žmogaus, kuris būtų nusprendęs sustabdyti tą sociopatą.

Na taip, jis buvo žinoma ginkluotas. Bet norėdamas žudyti jis turėjo judėti po salą ir keletas vyrų ir/ar moterų (o dauguma nužudytųjų vis tik buvo suaugusieji (18+ metų)) su virtuviniais peiliais surengę pasalą galėjo sustabdyti visą procesą gerokai anksčiau nei kas atvyko policija. Aš jau nekalbu apie tą besiperšantį politnekorektiška "jeigu": o ką jeigu toje saloje būtų buvę pora gerų žmonių turinčių ginklus ir mokančių jais naudotis?

Tiek pasaulis tiek Lietuva nagrinėja šitą nutikimą visais kampais stengiantis išaiškinti visokias to priežastis, samprotaujant apie terorizmą ir religiją, bandant priskirti tą nusikaltėlį kairei ar dešnei... išpaišyti viso to priežastis.
Ir žinoma priežastis kodėl jis nusprendė žudyti bus galima nagrinėti dar ilgai. Bet va kodėl jo rezulatatai buvo tokie "puikūs" galima atsakyti iš karto: žmonės išdresuoti manyti, ne kad jie patys turi spręsti problemas su kuriom susiduria - ne, jie turi laukti kol jais valstybė motina pasirūpins ir tada jie galės paverkti jai į skreitą...


Tai va brangieji:
kai kitą kartą mokysite ką nors būti mekenančia avimi "geriau yra nesipriešinti - jei tave kas nors užpuola gatvėje reikia ne gintis, bet atiduoti viską ko jis nori, o tada iškviest policiją" pagalvokite apie tai, kad tokiais mokymais jūs klojate staltiesę va tokiems va vilkams, kurie gali nepasitenkinti vien pinigine.

...the great lesson of the Yugoslav wars, a lesson the Serbs demonstrated in the days of their military supremacy: that in the post-Cold-War world there is no collective security, no international will to protect the weak against the strong; the lesson that to win freedom and security for one's people requires neither a sound argument nor a good cause but a big army.

- L.Silber & A.Little 'Yugoslavia: Death of a Nation'

Можно доставить лекарство непосредственно в проблемную точку, а можно глушить ядом весь организм, вместе с болезнью постепенно ослабляя и всего человека. Легальное оружие – лекарство, которое оказывается в нужный момент в нужном месте – в точке совершения преступления в момент его совершения. А полиция работает «по площадям».

- Александр Никонов

(Ir šiaip visas straipsnelis neblogas ir vertas perskaitymo - emocingas, tačiau teisingas.)

Du kalavijai

Liutauras pakomentavo mano vakarykštį postą, tai nusekiau atgal jo vardu į jo blogą. Ir pamačiau jo mintis apie lenkų problemą... Ir nors su nemaža dalimi to, ką jis rašo, reikia sutikti, visgi...

Atvirai pasakius, mano nereikšminga nuomone, V.Tomaševski ir visa ta Akcja wyborcza polakow na Litwie iš esmės yra Lietuvos lenkų gėda. Tai politinis judėjimas be ideologijos ir be idėjų... jų visa politinė programa ir yra tas "mus skriaudžia!" iš viršaus apglaistyti plepalais apie dieva ir tėvynę. Lietuvos lenkai iš esmės parodo, kad jie balsuotų net už giboną jei tik tas sakytųsi esąs lenkas ir kad jį čia skriaudžia :/ Ir man, atvirai sakant, gaila (nors vėlgi - realiai žiūrint tie lenkai savo politiniu išprusimu niekuo nesiskiria nuo "vidutinio" lietuvio)...

Ir faktas, kad kol taip bus, tol apie kažkokį "padėties pagerėjimą" kalbėt neverta, nes nei AWPL nei V.Tomaševskis nenori, kad ji pagerėtų. Nes kiekvienam, kuris masto ir kuris bent kažkiek domėjosi ta visa problema yra akivaizdu, kad esant realiam norui tą problemą išspręsti tą būtų galima padaryti greitai - jei tik būtų pabandyta išties ieškoti kompromisų. Ir ne, LR Konstitucija tam netrukdytų.
Bet tokio noro tiesiog nėra.

Kitas momentas tai tas lietuviškų lenkų lenkiškumas ir jo pagrindas. Aš čia ne apie tai, kad jie greičiausiai yra sulenkėję baltai (pagaliau kaip ir Ulewicz, taip ir mano giminė buvo/yra* sulenkėjus), bet... taip jau gaunas, kad aš truputėlį moku lenkiškai. Na, tą lenkų kalbą, kuria kalba lenkai Lenkijoj. Ir galiu pasakyt, kad tie žmonės kurie gyvena kokiame Baltarusijos pasienio kaime ta kalba nekalba. Jie kalba kažkokiu specifiniu kalbų mišiniu... Žinoma negalima paneigti asmens teisės laikyt save lenku net jei jis išvis lenkiškai nekalbėtų (pagaliau tie patys lietuviai 1918 m. atkūrus nepriklausomybę ne visi gebėjo normaliai lietuviškai kalbėt - tai netrukdė jiems būt patriotais), tačiau vis tik aš manau, kad asmens lenkišką tautiškumą turėtų sąlygoti šiek tiek daugiau vien negu tai, kad jie kalba kažkokia kitokia kalba nei litwinai bei jaučiasi pastarųjų nuskriausti...
O tai ta pati problema, kaip ir pas lietuviškuosius urapatriotus - nei jie žino, kas tie lietuviai (arba lenkai) iš tiesų yra, nei suvokia iš kur mes atėjome, nei žino ką simbolizuoja du kalavijai ar kas toks Vladislavas antrasis (t.y. visa tai, apie ką kalba Liutauras)... bet užtat rėkia "Lietuva lietuviams" (na ar ten "Wilno nasze"). What gives?


Ir lai Strikulienės straipsnis ir buvo tendencingas, neteisingas ir dar kažkoks, bet va čia tai paties V.Tomaševski "autorizuota" mintis:

kaip žinote, fašistiniai kolaborantai iš "Ypatingojo Būrio" išžudė 94% Lietuvos žydų.

Reikia išversti ką būtent jis čia norėjo pasakyti?
Tai jau tikrai V.Tomaševski nėra toks švelnus ir pūkuotas kaip Liutauras stengiasi pavaizduot...


Griztant prie Liutauro rašinio:
Nepriklausomybės kovas vadinti "bene kvailiausiu Lietuvos valstybės karu"... aš gal to tiesiog nekomentuosiu... manysiu, kad čia tiesiog formuluotė ne visai tinkama pasirinkta...
Bet užtat pakomentuosiu uodegos išsukinėjimą kai autorius staiga pats pabūgsta, kad kažkas jo samprotavimų neimtų ir logiškai nepratęstų iki loginės pabaigos.
Mano komentaras:
"Tradicinės vertybės" :-DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD

_____________________
* Kai kurie mano giminės yra (Lietuvos) lenkai, nors aš save laikau lietuviu... nors jau esu bloge ne kartą apie tą lietuviškumą ir jo fetišizavimą rašęs šitam bloge.

Romanovo formulė

Paskaitinėjau V.Romanovo pamastymus apie pasaulį irgi politiką.
Visai vertingas skaitinys išties - leidžia padaryti keletą svarbių išvadų (nors jos matyt jau ir ligšiol buvo žinomos):

1. Akivaizdu. Gera turėti nuosavą leidinį (ar kitokį žiniasklaidos instrumentą). Nes tada kaip koks "Senukas" gali skleist savo kliedesius. Kurių šiaip kitu atveju niekas tikrai nespausdintų.

2. Akivaizdu taip pat ir tai, kad tarp proto ir verslumo koreliacija yra nedidelė visgi. Panašu, kad tai kažkokia "lygiagreti" savybė...

3. Žmogaus galvoje lengvai talpinasi visiski paradoksai: žmogus, tapęs turtuoliu dėka laisvos rinkos teikiamų galimybių, pasisakinėja už penkmečių planus irgi kaip nuostabu buvo gyventi TSRS... ir jis tame jokio prieštaravimo neįžiūri.

4. Ir vertingiausias dalykas, ką aš iš to išspaudžiau, tai išmanymo formulė:
Truputis žinių + menkas supratimas = tvirtas įsitikinimas.

Peace through superior firepower

Aš pro guns. Aš manau, kad kiekvienas (normalus) žmogus privalo turėti ginkla ir mokėti juo naudotis.

Bet taip pat: Aš pacifistas. Ne, išties - aš toks. Aš už taiką pasaulyje. Ir aš nenoriu karo.
Tiesa... matyt aš vis tik toks kažkiek kitoks negu dauguma "pacifistų".

Vieno čia pažįstamo namie vaikai nežaidžia žaisliniais pistoletais, nes jų neturi - jie jiems neperkami*. Nes juk gi suprantate - šaudyt į žmones yra negerai, smurtas išvis blogai etc., o ir išvis - tėvai yra pacifistai.


Ir aš tada jamiau ir susimąsčiau apie tai ką šis žodis ("pacifizmas") reiškia. Plačiąja prasme tai žinoma aišku - kaip visad galima pradėt nuo Wikipedijos. Ten daug ir visokiais pjūviais prirašyta, bet jei labai trumpai, tai būtų pasipriešinimas karui/prievartai/grubiaijėgai/etc.


Bet man įdomus šiuo aprašinėjamu atveju tik vienas to aspektas (niuansas?):

Mano galva tikras pacifizmas įmanomas būtent tik "through superior firepower".

Ir čia as ne apie pasaulį a la 1984, o apie gerokai paprastesnius dalykus apie kuriuos tie pliušiniai pacifistai mano galva paprastai nelabai tesusimąsto: ko vertas tas "pacifizmas" jeigu tai tėra "įspūdinga moraliniu požiūriu" pozicija stipresnės jėgos akivaizdoje?

Kitais žodžiais: koks iš manęs pacifistas gali gautis, jei aš neįgalus**? Pats nepajėgus nieko padaryt (inter alia apsiginti) dėl to mojuoju plakatais, kad aš už "visuotinę taiką"? Ir ar tai nepasikeistų jei staiga aš gaučiau tinkamus įrankius savo tikslams pasiekt?
Nepaisant visokių galimų filosofinių išvedžiojimu - aišku, kad pasikeistų.


Pagaliau jei imsim tokį pavyzdį kaip Mohandas'o Gandhi'so (ne jo vieno žinoma (o kai kas gal net sakytų kad ir išvis ne jo nuopelnai pagrindiniai)) pasipriešinimą Britų imperijai***. Kuri pusė tame konflikte buvo "labiau pacifistiška"? Atsakymas atrodytų labai paprastas:
Viena vertus, Gandhi su pasekėjais deklaravo (ir ne tik žodžiais betgi ir veiksmais) neprievartą, nebendradarbiavima, pasivaikščiojimus pasidruskauti ir visokį ten taikų pasipriešinimą.
Kita vertus britų imperija toj situacijoj nebuvo labai draugiška, naudojo subtilią ir nelabai prievartą ir ten net truputelį "pamassakravo" mažumele...

Bet ar išties viskas taip aišku?

Nes mano galva, tai būtent britai tame istorijos epizode pasirodė kaip pacifistai - t.y. pusė realiai buvusi už taiką****.

Juk tiesa yra paprasta: Gandhi su pasekėjais tiesiog neturėjo jokių kitų priemonių. Indai elementariai buvo nuginkluoti. Jie buvo "taikiai besipriešinantieji" (ir darė tą labai kūribingai) dėl to, kad kito pasirinkimo nebuvo. Pagaliau tas pats Gandhi yra sakęs: 'Among the many misdeeds of the British rule in India, history will look upon the Act depriving a whole nation of arms as the blackest'...

O pažvelkim dabar į kitą pusę. Taip, tai ką darė ir ko pasiekė Gandhi su kompanija yra įspūdinga. Bet ar jie būtų kažką panašaus nuveikę jei ten būtų valdžioj ne britai, o NSDP arba stalininis KPSS. Akivaizdu, kad ne. Būtų buvę sėkmingai vienais ar kitais būdais palaidoti.
Britai gi, nors ir buvo nepatenkinti, iš esmės buvo nusiteikę taikiai.

Tai kas čia tikrasis pacifistas?


Pasikartosiu: šitas pavyzdys pacifizmui analizuot gal ir ne pats tinkamiausias, bet as ir neteikiau jo kaip klasikinio pacifizmo pavyzdžio - tiesiog norėjosi pailiustruot savo paprastą mintį: "pacifizmas", kai jis yra priverstinis, yra silpna ideologinė pozicija...
Pirma reikia turėti bent jau pakankamai pajėgumų save apginti (o ne tiesiog beviltiškai atsiduoti stipresniojo valiai), o tik po to galima labai stipriai pacifistintis.


O grįžtant prie to, nuo ko pradėjau... kuo gi čia svarbus tas požiūris į pliušinį pacifizmą bei į žaislinius ginklus?...
Aš manau, kad joks pacifizmas drausti vaikams žaisti su žaisliniais ginklais. Jei tiesa sakant aš manau, kad tai išvis su pacifizmu siejasi tik labai iš tolo, viena vertus.
Kita vertus, bijau, kad duoda tik žalos, nes vaikui iš kažkokio kvailo žaislo, su kuriuo jis pažaistų ir pamirštų, sukuriamas bereikalingas tabu. O su tabu, žinia, yra paprasta - kuo labiau kažkas draudžiama, tuo labiau to norisi... O tame dideliame nore neretai ir niuansai tarp žaislo ir tikro daikto išnyksta, ir žinių trūkumas gali liūdnas pasekmes duoti...


p.s. Ačiū Maumui, paskatinusiam mane (manau jis nė pats to nežino :DDD) vėl imtis blogo... Įdomu tik ar ilgam to įkvėpimo užteks ;)

____________________________________
* Tiesa mano sūnus jais irgi nelabai žaidzia (kas mane kažkiek netgi stebina, nes kai mes buvom vaikai, tai "žaisti karą" buvo matyt vos ne pagrindinis lauko žaidimas... kita vertus jis varo Warcraft tik daina), bet ne todel kad jis ju neturetu arba jam būtų atsisakoma kokį "pistiką" nupirkti, jam paprašius.
** Plačiąja prasme.
*** Jis tinka neidealiai, nes, bent jau kiek aš pamenu, Gandhi niekad nedeklaravo perdėto pacifizmo, bet šiuo atveju man svarbu pačios "pacifizmo" idėjos pritaikomumas konkrečiam elgesiui (~vyksmui), o kažkokio geresnio pavyzdžio šiuo metu nesugalvoju.
**** Vėlgi, galima bandyti teigti, kad jie tiesiog buvo užspausti į kampa ir neturėjo kito pasirinkimo...

The object isn’t to live as long as you can, but as well as you can.

- Mike Celizic

Iranas pgl TSPMI

Barba no facit philosophum.

Panašiai ir šiuolaikiška šukuosena bei savisvarbi veido išraiška nepadaro žmogaus politologu...

TSPMI magistrantas J.Petraitis parašė delfyje straipsnelį (kuris jam dar įtariu "užsiskaitys" kaip "publikacija"), kuriame samprotauja apie Iraną ir jo atominį ginklą...

Hmmm... aš atvirai sakant nesuprantu, kaip galima kalbėt apie Irana ir ignoruot esminį faktorių - religiją. Apsimesti, kad Iranas nėra islamiška šalis arba tai tiesiog ignoruoti), kalbant apie JAV bei kitų valstybių susirūpinimą jo atomine programa... na, tai labai jau keista.

Vis tik islamas savo vertybine sistema skiriasi nuo vakarų daug labiau nei JAV skyrėsi nuo buvusiosios TSRS. Pastarosios socializmo versija iš esmės perėmė veik visą šiuolaikinės krikščionybės dogmatiką, tik vardus mažumėle pakaitaliojo. Šiuolaikinis gi islamas primena ~ XII a. krikščionybę... su perdėtu religingumu ir kryžiaus žygiais.
Tikrai tas faktorius, kad valstybė oficialiai vadovaujasi religijos dogmomis (kuri beje priklausomai nuo interpretacijos skatina žudyt kitatikius žadėdama už tai rojų), visai nesvarbus?

Net jei šiuo konkrečiu istorijos momentu Iranas šia prasme yra gan "ramus", iš kur tas įsitikinimas, kad tai nesikeis? M.Ahmadinejad'as jau pakankamai didelis fundamentalistas (žiūrint iš "mūsų" pozicijų), bet kodėl gerb. pradedantysis politologas taip įsitikinęs, kad po kitų rinkimų Irane tikrai tikrai nebus išrinktas dar didesnis?
Man išvis keistas tas tikėjimas, kad "viskas visada bus taip, kaip yra dabar"... bet kažkaip labai jau dažnai jis pasitaiko kalbant apie politiką (apie lietuviškąją irgi... kažkodėl "visi" įsitikinę, kad Lietuvai niekas negresia ir niekad negrės ir pvz. kariuomenė mums reikalinga tik dėl grožio), nors istorija moko priešingai.

Pagrindinė baimė juk ir yra, kiek suprantu, ta: "kas nutiks, jei atominis ginklas paklius į rankas kažkam, kas įsitikinęs, kad jei jis mirdamas pasiims su savim keleta milijonų netikėlių, tai vieta rojuj jam garantuota?". O jei tai ne atskiras individas, o valstybė? Pagaliau tereik pažiūrėt kokie džiaugsmo festivaliai vyko arabų pasaulyje po 9/11 tam, kad susimastyt... O ka jei tos valstybės tikslas nebūtų "pergalė" mums europiečiams įprasta prasme?
Tikėtis, kad tokiu atveju veiks M.A.D. (kuris palaikinėjo lygsvarą šaltojo karo metu ir su tam tikrom modifikacijom "laiko" Indiją ir Pakistaną) neįmanoma... o ką įmanoma sugalvoti vietoj to?

Tai ir tie visi išvedžiojimai per kelis puslapius apie visokius "paritetus", "kalbančias istorijas" ir "mitologizuotas baimes", kuriame pamirštamas "gan esminis" faktorius... imho tiek jie ir verti.


Bet palikim tai. Tarkim, kad čia tiesiog dalykai apie kuriuos galima diskutuot ir gal aš neteisus perdėtai sureikšmindamas tiek islamo reikšmę, tiek ir jo karingumą... Bet pvz. tai:

<...>Izraelis - valstybė, kuri po Antrojo pasaulinio karo savo gyvybinius interesus visad apgindavo sėkmingai pasibaigiančiomis prevencinio pobūdžio karinėmis operacijomis kaimyninėse šalyse?

iš esmės rodo arba nepakankamą susipažinimą su regiono, apie kurį rašoma, istorija, arba požiūrio tendencingumą.
Ir nors Izraelis nevengia prevencinių karinių operacijų jei yra toks reikalas (ir tame nėra nieko blogo - pati prevencijos esmė yra veikti pirmam, kai grėsmė neišvengiama), tai teigti, kad jie visad apgindavo savo interesus prevencinėm karinėm operacijom... na labai... drąsu.
Tereik atsidaryt wikipediją, kad pastebėt, jog iš 7 ten surašytų karų, 3 buvo pradėti ne Izraelio... (nors, kaip jau sakyta, smogti pirmam, kai matai, kad neišvengiamai gopnikas tą tuoj padarys - nėgėda). Hmmm...


Tai tiek.

Ar bausim Mianmariečius?

Apie naująją Mianmaro vėliavą jau manau visi žino. Ji "šiek tiek" primena lietuviškąją "trispalvę". Netgi ne šiek tiek, o visai net ir labai: praktiškai tokia pati, tik jos centre balta (sidabrinė) penkiakampė žvaigždė...

Vat dabar ir mąstau - ar reiktų bausti kokį mjanmarietį (ar kad ir lietuvį), jei jis imtų ir pasipuoštų marškinėliais su tokia vėliava? Žvaigždė žinoma nėra "sovietinė raudona" bet vis tiek as nesu visai tikras ar čia negalime teigti, kad šita vėliava sudaryta tos žvaigždės "pagrindu"... A?

Prisipažįstu: juokauju aš čia, žinoma*. Bet tik iš dalies.
O ką jei toj vėliavoj būtų ne žvaigždė, o pvz. svastika (kuri, žinia, yra visame pasaulyje paplitęs simbolis). Kas tada?

______________
* T.y. realiai čia jokio tokio klausimo žinoma nekyla...

Who goes Nazi?

Article is from 1941... but the ideas are timeless. RTWT.

It is an interesting and somewhat macabre parlor game to play at a large gathering of one’s acquaintances: to speculate who in a showdown would go Nazi. By now, I think I know. I have gone through the experience many times–in Germany, in Austria, and in France. I have come to know the types: the born Nazis, the Nazis whom democracy itself has created, the certain-to-be fellow-travelers. And I also know those who never, under any conceivable circumstances, would become Nazis.

It is preposterous to think that they are divided by any racial characteristics. Germans may be more susceptible to Nazism than most people, but I doubt it. Jews are barred out, but it is an arbitrary ruling. I know lots of Jews who are born Nazis and many others who would heil Hitler tomorrow morning if given a chance. There are Jews who have repudiated their own ancestors in order to become “Honorary Aryans and Nazis”; there are full-blooded Jews who have enthusiastically entered Hitler’s secret service. Nazism has nothing to do with race and nationality. It appeals to a certain type of mind.

Ginklų įstatymai JAV

I do not think any government has the right, though they may very well have the power, to deprive people for whom they are responsible of the right to defend themselves.
<...>
Unless there is not only a right but also a fundamental willingness amongst the people to defend themselves, no police force, however large, can do it.

- Lord Saltoun

Šis postas prasidėjo kaip laiškas, kurį parašiau vienam žmogui. Bet paskui nusprendžiau, kad tai gali būti įdomu ir kitiems, tai kažkiek paapipavidalinau jį ir dedu čia.
Postūmis parašyti laišką, buvo išreikšta mintis, kad tariamai lobistų šaulių organizacija (NRA) JAV "prastūmė" įstatymą, kuriuo tariamai buvo liberalizuota prekyba ginklais ir del to JAV tariamai prasidėjo vos ne masinės žudynės.


O tai tiesiog nėra tiesa.


Reik pradėti nuo to, kad JAV laisvė turėti ginklą yra įtvirtinta JAV konstitucijoje (teisių bilyje), kaip viena esminių asmens teisių - vienoj gretoj su pvz. žodzio laisve. Jos ribojimas is valstybės pusės galimas tik esant rimtam pagrindui tam. Dėl to valstybė negali imti ir nuspręsti "suteikti" žmonėms teisę į ginklą, jei ji jau yra suteikta pagrindiniu (aukščiausiu) istatymu, kuriuo ta valstybė de facto ir yra sukurta.
Visai nesenai JAV auksčiausiajam teisme buvo dvi bylos šiuo klausimu, kur plačiai nagrinėtos šios teisės ribos (ir buvo pripažinta, kad tai yra fundamentali asmens teisė): DC v Heller ir McDonald v Chicago.
Nemanau, kad kas detaliai skaitys šių bylų sprendimus (net ir as tingėjau, nors teisininkas :) ), bet bet kokiu atveju matyt nelabai teisinga teigti, kad kažkas naujo buvo "prastumta", kai tam tikra teisę į konstituciją įrašė dar JAV "tėvai kūrejai"...
Beje NRA prie šių bylų is esmės neprisidėjo, netgi greičiau priešingai, jie nuo jų šalinosi.

Kitas dalykas yra tas, kad NRA nieko (t.y. jokių federalinių istatymų) pastaruoju metu "neprastūminėjo". "Pastaruoju metu" reiškia ne vienerius-dvejus metus, bet kokius dvidešimt+.
Nepaisant to, ginklų skaičius 100000 gyventoju per pastaruosius 30 metų JAV nuolat auga, tačiau mirčių (tiek apskritai, tiek nuo ginklo konkrečiai) skaičius pakankamai nuosekliai mažėja per tą patį laikotarpį... Šiaip informacijos internete apie tai rasti nėra sunku: pvz. čia ir čia ir čia trumpa atitinkamos statistikos analizė su nuorodomis į naudojamą (oficialią) statistiką...
Lietuvoje irgi panašiai - ginklų daugėja, o nužudymų mažėja (aš neskubėčiau teigt, kad čia yra priežastinis ryšys - tačiau tendencija manau kalba už save). Nors pažvelgus pvz. į D.Britaniją visokių minčių kilti gali (pvz. kad situacija JAV nėra tokia baisi, kaip europiečiai mėgsta įsivaizduot, o Europoj ne viskas taip jau gražu).


Bet grižtant prie temos...
Kadangi, kaip minėta, NRA pastaruoju metu jokių tokių istatymų pakeitimų neprastūminėjo, tai as ne visai tiksliai žinau, kas būtent turėta omenyje.
Vienintelis dalykas, kuris gal kažkiek atitiktų šią mintį, tai valstijų įstatymai, kuriais buvo nustatyta privalomoji leidimų nešiotis ginklą išdavimo tvarka. T.y. negali būti atsisakoma asmeniui išduoti leidimą nešiotis ginklą dėl kokių nors menkaverčių (ar išsigalvotų) priežasčių jei asmuo yra praėjęs atitinkamus mokymus (kurie dažniausiai rimtesni nei Lietuvoj pvz.) ir kuris nėra nusikaltėlis, smurtautojas etc. BET tai nėra federalinis istatymas (kaip minėta tai atskirų valstijų atskiri įstatymai). Ir taip, reikia pastebėt, kad vis daugiau valstijų priima tokius istatymus (šiuo metu jau yra priėmus absoliuti dauguma). Ir ne, jokio staigaus susišaudymų skaičiaus padidėjimo tose valstijose neįvyksta... Ir, kaip nekeista: daugiausia nužudymų ginklu yra D.C., kur ginklai uždrausti išvis, o mažiausias Jutoj, kur ši teisė reglamentuota itin liberaliai...

Dar ką NRA pasiekė, tai kad nebūtų pratęstas vieno federalinio istatymo galiojimas. Jis paprastai vadinamas Assault weapon ban.
Bet čia reikia pabrėžti, kad ir šiuo atveju joks naujas įstatymas priimtas nebuvo, o tiesiog buvo užtikrinta, kad įstatymo galiojusio nuo 1994 iki 2004 galiojimas nebūtų pratęstas.
Ar šis įstatymas galėjo turėti įtakos nužudymų skaičiui? Jei pasiskaitysit apie jį, pamatysit, kad jis uždraudė tam tikrus ginklus priklausomai nuo jų, pavadinkime taip, dekoratyvinių, požymių. Pvz. jei šautuvas turi liepsnos slopintuvą (beje tai ne tas pats, kas duslintuvas :) ) ir rankeną atskirtą nuo buožes - tai jis draudžiamas. Bet jei jis be liepsnos slopintuvo - tai jau leidžiamas.
Kažkaip manau, kad kiekvienam bent kažkiek logiškai mąstyt gebančiam žmogui akivaizdu, kad tai jokios įtakos nužudymams turėt negalėjo (net tuo atveju, jei žmogus tiki, kad ginklai kažkaip įtakoja nužudymų skaičių), nes liepsnos slopintuvo ar atskiros rankenos buvimas esminių ginklo savybių nekeičia išvis...

Šiaip jei žiūrėti apibendrintai į visokius tyrimus kurie tyrė ryšį tarp ginklų ir nužudymų, tai tokio ryšio (statistiškai reiksmingo, nors randama silpnai neigiama koreliacija) nustatyti nepavyksta...

Kita vertus, bent man asmeniškai statistika nepatinka, nes, kaip sakė vienas protingas žmogus "koks man skirtumas ta statistika, jei man protas sako kitaip" - statistika yra perdaug lengva manipuliuoti, kad jos atsakymus laikyti visiškai patikimais - kritinis mastymas daug patikimesnis dalykas (jei mokėti juo naudotis).

Ir logiškai mąstant juk akivaizdu, kad jei vertiname ginklų kaina visuomenei, tai turim apžvelgti ir juo duodamą naudą - t.y. kalbėti ne apie kainą, o apie kainos/naudos santykį.

Paprastas minčių eksperimentas - pažvelkim i kelis (išsigalvotus) atvejus ir kaip tai atsispindi statistikoj:
1. Mergina įlipa į pakeleivingą automobilį ir paskui randama (išžaginta ir) papjautą. Tai pateks į statistiką? Taip.
2. Mergina įlipa į pakeleivingą automobilį. Ją bando nuskriausti, bet ji issitraukia ginklą, užpuolikas supratęs, kokios perspektyvos staiga "praranda ūpą" ir pabėga. Ar tai atsispindės statistikoj? Ne. Nes, viena vertus, apie tokius atvejus praktiškai niekad nepranešama policijai, kita vertus, net jei pranešama, statistika "kiek kartų ginklas padėjo apsiginti nuo neteisėto užpuolimo tačiau juo nebuvo šaudoma" nėra renkama. Kiek tokių atvejų JAV yra kasmet? Tas tiksliai nežinoma. Pagal tam tikras studijas tas skaičius nuo beveik 800 tūkst. iki daugiau nei 2.5 mln. atvejų kasmet.
3. Mergina įlipa i pakeleivingą automobilį. Ją bando nuskriausti, bet ji išsitraukia ginklą. Užpuolikas ne toks supratingas kaip 2 atveju ir mergina besigindama jį nušauna. Ar tai atsispindės statistikoj? Taip. Ir čia reikia atkreipt dėmesį į tai, kad pastarasis atvejis atsisipindes toj statistikos dalyje (bent JAV), kur "gyvybės atėmimas (šaunamuoju) ginklu", tuo tarpu 1 atvejis toje statistikoje niekaip neatsispindės...

Dar vieną minčių eksperimentą?
1. Koks nors sociopatas studentas ateina i universitetą su ginklu ir iššaudo 30 bendramokslių po ko nusišauna pats. Kas vyksta toliau? Tai nuskamba per visas radijas ir televizorius visame pasaulyje. Politikai valandų valandas tauzyja apie tai ieškodami teisinio sprendimo psichologinems problemoms (kurio rasti neįmanoma pagal apibrėžimą).
2. Koks nors sociopatas studentas ateina i universitetą su ginklu, pradeda šaudyti, nušauna kokius du žmones, bet staiga koks dėstytojas, valytojas etc išsitraukia savigynos ginklą ir sustabdo tą sociopatą (net nesvarbu kaip sustabdo - nušaudamas jį ar priversdamas padėt ginklą). Kas vyksta toliau? Nieko įspūdingo. Gerai jei apie tai parašo vietinis laikraštukas. Jei ką, tokių atvejų toje pačioje JAV yra buvęs ne vienas - bet ar mes ką nors apie juos žinom? Nelabai.

Manau akivaizdu, kodel žiniasklaida varpais groja vienu atveju, bet ne kitu, ir todėl akivaizdu, kodėl dauguma žmonių turi tą visiškai klaidingą įsitikinimą, kad jei bus daugiau ginklų, bus daugiau nužudymų (nors pvz. dabar per Kiniją nusirito banga serijinių žudynių, kuriose buvo naudoti peiliai, o ne šaunamieji ginklai ir... ?).
Beje, žinote, kas bendra visoms toms žudynėms universitetuose, paštuose, mokyklose ir net karinėj bazėj? Tai, kad visose tose vietose buvo griežtai uždrausta nešiotis ginklus, dėl ko neatsirado nei vieno gero zmogaus, kuris būtų galėjęs sustabdyti psichopatus. Tose vietose, kur žmonės gali nešiotis savigynos ginklus tokių masiniuų žudynių atvejų buvę nėra. Akivaizdu kodėl?


Pati idėja "daugiau ginklų - daugiau nužudymų" suponuoja prezumpciją, kad žmonės linkę žudyti kitus žmones, o vienintelė priežastis, kodėl jie to nedaro, yra ta, kad neturi ginklų. Bent man ši "idėja" absurdiška iš pirmo žvilgsnio (jei pas visus butu toks noras žudyti, tai šaunamųjų ginklų nebuvimas nebūtų kliūtis): va Jūs pavyzdziui, taip taip, Jūs Gerbiamasai - ne abstrakčių išvedžiojimų lygyje, o visiškai realiai, Jūs, gavęs į rankas ginklą pultumėt žudyt? Manau ne. Tai kodėl tada atrodo, kad kiti (normalūs*) žmonės pultų?

Žmonės išvis nelinkę žudyti kitus žmones. Dėl to pvz. patekus naujokams į kariuomenę, juos reikia specialiai tam ruošti. Tik XX a. antroj pusėj atsirado atitinkami mokymo metodai, kurie užtikrino, kad dabartiniu metu dauguma (ir tai ne visi) kareivių yra pajėgus atimti gyvybę - nes ligi tol tai buvo problema kariuomenėms... Placiau pvz. čia ir čia.


Ir pabaigai, jei norit mažumėle emocijų, čia trumpas filmukas.


Manau, nesunku pastebėt, kad aš galėčiau kalbėt apie tai daug :)
Dėl to, kad aš "kažką" žinau šia tema. Dėl to, kad aš ja esu "kažkiek" domėjęsis. Ir dėl to mane "kažkiek" erzina tai, kad tie patys klaidingi mitai kartojami ir kartojami ir kartojami...

________________
* Kad ir ką tai bereikštų.

Be komentarų

Jei sąžiningai, tai net nežinau ką komentuot...
Čia turėjo būti reklaminis filmukas "Sveiki atvykę į policinę valstybę"? Aš teisingai supratau?