Yra teisine literatura ir yra teisine makulatura.
Pastaruoju metu teisiniu knygu lietuviu kalba "priviso" it buozgalviu baloj. Daugybe. Raso kiekvienas kas tik netingi: "senoji gvardija" ir naujieji... spaliukai matyt :)
Tai lyg ir turetu buti gerai, kad vystosi lietuviskoji teisine mintis, jei ne vienas bet: atsiverciu dazna teisine knyga ir matau, kad ten is esmes perpasakojami savais zodziais galiojantys Lietuvos istatymai. Jei autorius korektiskas, tai jis dar ir duoda nuorodas i konkrecius straipsniur ir ju dalis. Jei knygoje sitas perpasakojimas nesudaro daugiau kaip 50 proc. tai jau labai gera knyga gavosi... bet buna kad ir gerokai daugiau. Visokie tu istatymo straipsniu komentarai ir siaip teoriniai destymai uzima koki penktadali popieriaus.
Nykuma.
Jei as noreciau pasiskaityt istatymus, tai ta ir padaryciau - juolab, kad galeciau perskaityt pacia paskutine redakcija, aktualia siuo metu. Knygoje gi ieskau ne istatymu perpasakojimo, bet tam tikro teisines minties, teisines logikos destymo... o jo nebutinai yra.
Kad ir toks smulkus pavyzdelis: daznoj teisinej knygoje pastaruoju metu teises principai yra isvedami ir konkreciu esamo istatymo straipsniu. Kai tuo tarpu turetu buti butent visiskai atvirksciai - einama nuo teises doktrinos (teorijos), t.y. nuo paciu grynuju principu, prie konkreciu normu itvirtintu istatyme ir ziurima, kaip tos normos tuos principus atspindi/perkelia... Tik nereiksmingas niuansas? Nemanau.
Jei mes manytume, kad principai priklauso tiesiogiai nuo to, kas parasyta istatyme, tai iseitu, kad pakeitus istatyma pasikeicia (ar pvz. isnyksta) ir patys teises principai. Bet kuris gerelesnis teisininkas pasakytu, kad vargu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą