Pratesiant uzvakarykste minti, matyt galima pasakyt, kad didziausia atskiro zmogaus problema siuo metu yra ribojantys isitikinimai. Itariu (bet gali but kad klystu), kad tai salygota siuolaikineje visuomeneje isisvysciusio specializuotumo - atrodo (gal netgi pagristai), kad zmogus tiesiog nepajegus visko aprept, visko isisamonint ir visko ismokt... del ko rezultate atsiranda isitikinimai, kurie pati zmogu ir riboja: pradedant nuo "as negaliu sukusti" ir "as niekad nebusiu toks protingas" ir baigiant tuo "as (jau) nepasikeisiu"...
Kalbu ne apie pavirsinius samoningus "isitikimus" is serijos "dievas yra/nera", "man patinka vistiena", o apie tikrus, pasamones gilumoje suprogramuotus fundamentalius "nepakeiciamus" imperatyvus.
Pvz.
Ar gali sukuuusti zmogus, kuris visiskai absoliuciai iki pat sielos gelmiu isitikines, kad jis yra storas, buvo storas ir BUS storas. Ir kad to niekaip nepakeisi. T.y. isitikines tuo tokiam pat giliam lygyje kaip ir pvz. "saule sviecia", "zole yra zalia" etc.
Toks zmogus gali sau kiek nori laikytis dietu, sportuoti, gali kiek nori kartoti "ar busiu kudas ir grazus" - tai nepades (taip kaip ir pvz. kartojimas "zole yra raudona" nepades pakeisti isitikinimo, kad ji zalia).
Kita vertus - tai nereiskia, kad reikalas beviltiskas. Akivaizdu, kad isties yra netgi atvirksciai - jei zmogus isitikines, kad jis yra kudas ir negali niekaip sustoreti - jei tuo isitikines taip, kaip isitikines tuo, kad rytoj vel patekes saule... nelabai jis ir pajegs sustoreti (anorektikai matyt galetu apie tai papasakot ;).
"Bet, juk pats sakai, kad isitikinimo neimanoma pakeisti!!!"
O vat ir ne. As to kaip tik ir nesakau :)
Ka as sakau, tai tik tai, kad bergzdzias kartojimas ("as busiu kudas, as busiu kudas, oj koks kudas as busiu"... po ko iskart seka mintis "nesamone, niekada taip nebus") yra, butent, bergzdzias. Is jo naudos jokios.
Taciau tai visai nereiskia, kad to pakeisti nera imanoma. Visai atvirksciai. Tai netgi nera labai sunku.
Tam tikra prasme visi tie meditavimai, visos auto- ir hetero- hipnozes, visokios Silvos, NLP, EFT etc. yra nukreipti butent i tai - pakeisti tuos vidinius, giliuose pasamones kloduose slypincius isitikinimus.
O tuos visus, kurie mus riboja, neleidzia mums tobulet.
Tuos visus isitikinimus reikia killint.
Be gailescio. Be jokio apsimestinio "as toks esu ir nenoriu but kitoks".
Zinoma nei as cia destysiu (anei noriu destyt) paskaita apie tai... kas nori gali pasiskaityt pats.
Gal tik: isties tai nera taip sudetinga, kaip atrodo is pirmo zvilgsnio. Panasiai, kaip pvz. su vaiksciojimu. Kazkada kai buvai visai mazas vaikas tai buvo labai sunku ir sudetinga. Dabar gi... eini, begi, net nesusimastai. Kartais uzkliuni uz kuo nors ar paslysti ir nugriuni. Ka padarysi - taip jau nutinka. Bet nugriuvimas nereiskia, kad tu jau nemoki vaiksciot.
Taip ir su tais ribojanciais isitikinimais: tiesiog reiki iprasti juos isskyrineti ir isskyrus mesti siukslynan. Kasdien.
"As niekad nesugebesiu nubegti X metru per Y sekundziu...
Nesamone, zinoma, kad subegesiu...
BAM!!!!!!!! As tikrai nubegsiu X metru per Y sekundziu!!!"
Ir tame svarbu ne (vien) zodziai. Svarbu ideta energija (tebunie ji emociju, vidinio imperatyvo ar dar kokiu pavidalu). Nes kaip jau mineta - tiesiog zodziu kartojimas nieko neduos, - svarbu yra tai, kas po tais zodziais slypi. Jei nieko - tai ir gaunasi niekas.
Ir net jei ir nepavyks to padaryti is karto (nes galbut tam reikia treniruotis), ir galbut nepavyks to padayti isvis (nes tai dvigubai virsija pasaulio rekorda :DDD), bet bent jau nebus to desimtpudzio akmens ant kojos, kuris neleidzia net pradeti tai daryti.
Ir gal reikes tai pakartot dar keleta kartu, kai sita loozeriska mintis ("as negaliu... as nepajegsiu... as silpnas") vel sugris - bet, kaip sakyta, nugriuvimas retkarciais nereikia, kad jau nemoki vaikscioti - tiesiog reikia stotis ir EIT.
Jei sitas metodas atrodo per drastiskas (jei atrodo, kad tu isitikinimu taip paprastai vienu judesiu nepakeisi), tai galima daryt paprasciau: "dar...". Tiesiog subtiliai ir nedaug pakeiciant isitikinimus - irasant juose smuklu zodeli "dar", "kol kas" etc.
"As nesuprantu kaip cia tas daiktas veikia!" -> "As dar nesuprantu, kaip jis veikia"
"As nemoku vairuoti automobilio, ir niekad neismoksiu!" -> "As kol kas nemoku vairuoti automobilio, bet butinai ismoksiu" etc...
Po kurio laiko ir pats imi nepastebet, kaip viskas ima keistis... atrodo net nededant samoningu pastangu.
Be carefull what you wish - you just might get it.
Ir nesvarbu isties, kad ash nemoku pilotuoti lektuvo. Bet ash visiskai, absoliuciai, nepakeiciamai isitikines, kad iskilus tokiai butinybei ash tai sugebesiu. Ar isties? Kas gali dabar zinoti. Ir tikiuosi, kad niekad neteks bandyt. Bet jau dabar as turiu milziniska pranasuma pries bet kuri kita zmogu, kuris is anksto isitikines, kad jam nieko nesigaus...
NES AS GALIU VISKA. (iskaitant ir zoles spalvos pakeitima - jei tik tikrai to noreciau)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą