I think that I’m a better speechwriter than my speechwriters. I know more about policies on any particular issue than my policy directors. And I’ll tell you right now that I’m gonna think I’m a better political director than my political director.
B.Obama, 2007
Grįžtant trumpam prie mano prieš keletą dienų rašyto posto, tai ta tendencija, tas požiūris "ką Petras kalba nesvarbu, aš širdyje jaučiu, kad jis geras žmogus" būdinga ne vien K.Girniui. Tendencija ne tik to paties Irano, bet ir pvz. kokios Musulmonų brolijos, kuri neseniai atėjo į valdžią Egipte, intencijas, pasaulėžiūra, tikslus, vykdomą politiką vertinti ne pagal jų retoriką, jų pačių teiginius apie tai ko jie siekia, jų konkretų elgesį (!), bet pagal... aš nežinau pagal ką? Savo svajones? Naivias viltis, kad visi žmonės broliai?
Pažiūrėkim pvz. ką štai čia kalba B.Obama (pusantros minutės ilgio iškarpa iš jo pasisakymo televizijai Telemundo sukėlusio nemažai nusistebėjimo politikos analitikų tarpe):
Mintis trumpai: "Egiptas nėra nei sąjungininkas nei priešas. Reikės žiūrėti ką naujoji valdžia darys.".
Iš pirmo žvilgsnio toks pasisakymas yra lyg ir ok - tiesiog konstatuoja situaciją. Bet pažvelkim tik truputėliuką giliau. Kam išvis kažką tokio beprasmiško reikėjo sakyti? Ką tai turėtų reikšti?
Žinoma jis teisus, kad reikia tiek žmones tiek valstybes vertinti pagal jų veiksmus. Tik kad politikoje žodžiai irgi yra veiksmai (jie net dažniau yra veiksmai, nei kad fiziniai veiksmai)... ir naujasis Egiptas jau spėjo gan nemažai padaryt.
Be to, niekam ne paslaptis, kad lig šiol tam pasaulio regione JAV turėjo tris gan aiškius sąjungininkus: Izraelis, Saudo Arabija ir Egiptas. Tie sąjungininkai turėjo trūkumų (patys tarpusavy nesutarė :), bet tai buvo sąjungininkai. Dabar gi B.Obama sako, kad nežino ar Egiptas yra sąjungininkas ar ne. Faktiškai tas matyt iš karto reiškia, kad jis žino, kad nėra... Ir žinoma atkreiptinas dėmesys, kad po šito nustebimą sukėlusio pasisakymo prezidento administracija suskubo paskelbti nieko nepaaiškinantį paaiškinimą, kad "prezidentas turėjo omenyje, kad Egiptas sąjungininkas, tačiau ne ta prasme, kad sąjungininkas, o ta prasme, kad sąjungininkas... bla bla", na jūs supratote (aš ne).
O jei ne sąjungininkas, tai kas tada yra Egiptas? Jei pažvelgsim į realybę, tai, kaip jau minėta, toje šalyje į valdžią atėjo ne kas kitas, o Musulmonų brolija. Ji vadinama liberalia musulmoniška organizacija (ir gal žiūrint iš kažkurios perspektyvos ji ir yra liberali), bet tai organizacija, kurios pačios deklaruojamas kredo yra "Alahas yra mūsų tikslas, koranas yra mūsų teisė, pranašas yra mūsų vadas, džihadas yra mūsų kelias; mirtis dėl alaho - aukščiausias mūsų siekis". Bent man atrodo tai pakankamai aišku ir nelabai reikalauja papildomo nagrinėjimo - čia tiesiai pasakoma, kad su liberaliosiomis vakarų demokratijomis su visais jų teisinės valstybės principais, idėjomis apie laisvę ir lygybę, demokatijos vertybėmis etc jiems yra nepakeliui (kitaip to vertint neįmanoma, jei manyt, kad teiginiai apie koraną, pranašą etc nėra tik pajuokavimas)*. Net daugiau nei nepakeliui - jie atvirai sako, kad nori tai pakeisti**.
Ir tai ne tik kalbos - šalis, kuri arčiausiai tos košės, Izraelis (kas gi daugiau) jau labai aiškiai pajautė situacijos pasikeitimą pasikeitus valdžiai - jei naujoji Musulmonų brolijos valdžia kol kas gal ir nesiima atvirai remti agresyvių ginkluotųjų džihadistų, tai bent jau tikrai yra nusiteikus pastovėti šalimais ir apsimest, kad nieko nepastebi... o jei ką ir pastebi - tai "priešų provokacijos".
Dar daugiau, šitas (aptariamas) B.Obamos pareiškimas padarytas po JAV ambasados Egipte užpuolimo, kuris nors ir nesibaigė taip liūdnai kaip Bengazi (ambasados personalui pavyko likti gyviems), bet nemažai pasako apie naująjį Egiptą atsižvelgiant į tai, kad naujoji Egipto valdžia dvi dienas laukė (be to prireikė B.Obamos skambučio pačiam Egipto prezidentui M.Morsi), kol ji pagaliau pasmerkė išpuolį...
Lyg ir pakaktų faktinių duomenų daryt kažkokioms išvadoms? (Jei trūksta - galima rasti ir dar, nes jų išties apstu)
Taigi, grįžkim prie klausimo: kas tada tas Egiptas JAV požiūriu?
Gal diplomatiniai sumetimai ir neleidžia tiesiai šviesiai pasakyti, kad Egiptas tik pykšt-pokšt-keberiokšt ir staiga tapo jau nebe JAV sąjungininku. Gal dar ne visai priešu - galbūt galima būtų sakyti kaip mėgsta rusų politologai "potencialiu priešininku". Bet esmės tai perdaug nekeičia. Šits klausimas daugiau mažiau aiškus.
Bet va kaip dėl B.Obamos pasisakymo? Kam jo reikėjo ir ką jis reiškia?
Yra analitikų kurie tame įžiūri imperiškus kėslus ir feodališką pagrūmojimą pirštu vasalui, kuris nelabai tinkamai elgiasi. Tame gal yra kažkiek racijos (jei ignoruosim tą menką faktą, kad labai JAV pati neimperiškiausia imperija žmonijos istorijoj ir labai jau dažnai jai tie "vasalai" f*kus rodo), bet mano nuomone šiuo atveju paaiškinimas gerokai paprastesnis.
Tuo pasisakymu B.Obama tiesiog išreiškė savo vidinį sutrikimą dėl to, kas vyksta - kognityvinį disonansą, jei norit: (eilinį kartą) paaiškėjo, kad ir jis pats ne visažinis ir kai kurios svajonės tėra tik svajonės; kad ne viskas pasaulyje yra rožiška ir pūkuota; kad faktai irgi kažką reiškia, o ne tik geri norai; kad bučiavimas į užpakalį ne visiems padaro pakankamą įspūdį ir kad jei kažkas viešai skelbia, kad tu jam ne draugas, tai matyt reikia juo tikėt, nes jis greičiausiai geriau žino...
Bet jis tuo vis tiek negali (nenori? nesugeba?) patikėt. Nes tai neįsipaišo į tą šiandienos realybės modelį kuriame "aš tikrai jaučiu, kad giliai širdyje jie geri"... dėl to reikia "palaukti ir pažiūrėti"... nes aš gi vis tiek "tikiu, kad jie geri"... "tikiu"...
Iš va to ir visa ta polemika su pačiu savimi klausimu "tai kas gi blyn dabar tas Egiptas, a?".
___________________________________
* Internetuose galima rasti laaaaaaaaaaabai ilgą (~4 val.), buvusio Pentagono analitiko majoro Stephen Coughlin paskaitą (briefing'ą) apie Musulmonų broliją, islama, džhadą etc etc etc, kuri būtent išimtinai ir skirta ne pateikinėt išorinius vertinimus, bet grynai tik tam, kad analizuoti ir atskleisti kaip ta brolija & co. patys save vertina, ką jie patys apie save teigia, kokie deklaruojami tikslai jų pačių nariams etc (čia nuoroda į pirmą paskaitos dalį; jų yra iš viso penkios).
** Šitoj vietoj vėlgi išlenda tie keisti žmonės kurie žiūri į viską per savo "vidinio pajautimo" prizmę, kuri jiems sako, kad tai netiesa - jie tokių tikslų neturi, o kalbos apie džihadą, tai kalbos apie vidinę kiekvieno asmens kovą, siekiant doros... bla bla bla... Ir jie kažkaip visai aklai linkę ignoruoti, kad pačių musulmonų nuomone džihadas turi ir kitą pusę - realią fizinę kovą su islamo priešais (= visais, kas nepripažįsta jo viršenybės)...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą