2012-11-05

Atskirti bendros istorijos

Yra toks populiarus posakis, kad JAV ir Didžioji Britanija, tai dvi šalys atskirtos bendros kalbos. Panašiai ir Lietuva su Lenkija - dvi šalys atskirtos bendros istorijos...

Po rinkimų beskaitinėdamas  įvairiausius atsiliepimus apie įvykusius rinkimus kažkaip visai netyčia užklydau į, pavadinkim taip, Lietuvos lenkiškąją blogosferą. Arba bent jau kai kuriuos jos blogus - Stach Tarasiewicz, Inna Wileńszczyzna jest możliwa, Pulaki z Wilni, Lietuva. Tiems kas moka lenkišikai - labai geras ir pažinus skaitinys. Labiausiai dėl to, kad... sakykim taip - bent jau aš nors logiškai ir suprantu, kad negali visi Lietuvos lenkai būti... hmmm... kaip čia mandagiai pasakius... naiviai įtikėję ta Tomaševskio "mus skriaudžia" isterija. Bet paskaitai tokius blogus ir supranti (vėlgi, tas turėtų būt savaime suprantama, bet kažkaip mes linkę tai pamiršt), kad tarp Lietuvos lenkų yra racionaliai mastančių žmonių, kurie taip, turi savo požiūrį į situaciją (kuris skiriasi nuo lietuviškojo) ir savo tautinius interesus, bet kuriems ta perdėta isterija irgi mažumėle keista ir atsibodus...
Kaip sakiau - patariu paskaitinėt. Labai sveika jau vien tam, kad susidaryt geresnį vaizdą apie tai, kas yra ta AWPL, nes tiek lietuviška žiniasklaida, tiek lietuviški politikos analitikai dėmesį jai skiria labai rudimentišką ir vaizdą paiso labai supaprastintą...

Bet šis postas ne apie tai. O apie mūsų "bendrą" istoriją ir tai, kaip mes skirtingai ją matom.
Beskaitinėdamas minėtus blogus komentaruose prie vieno posto radau kažkokio lenkiško patriošiaus pasireiškimą apie tai, kad Vilniau kraštas vėl gali būt Lenkijos kada nors (tiesa, kiti diskusijoj dalyvavę (lenkai) jam atsakė, kad tada ir Lenkija matyt turėtų gražinti žemes, kurias "gavo" panašiai kaip Lietuva Vilniaus kraštą).
Ir man tapo įdomu pasiskaityti, kas vis tik apie tai (= Vilniaus kraštą) rašoma Wikipedijoj. Atsidariau lietuvišką straipsnelį... paskui lenkišką... ir tas žinoma neturi perdaug stebint, bet Vilniaus krašto istorija tarpukario laikotarpiu pateikiama... šiek tiek skirtingai.

Lenkiška itin akcentuoja tautinę sudėtį 1918 m. (0.8-2 proc. lietuvių, daugiau kaip 20 proc. baltarusių ir 60 proc lenkų). Lietuviška tuo tarpu rašo, kad apie 1930 m. krašte buvo apie 25 proc. lietuvių, 35 proc. lenkų, 15 proc. žydų, 5 proc. rusų, 5 proc.; o 1937 m. lenkų kontroliuojamais gyventojų surašymo duomenimis  66 % buvo lenkai, 28 % žydai, o 0,8 % lietuviai, 0,9 % baltarusiai, 3,8 % rusai.

Lenkiškoj versijoj sakoma, kad kraštas sovietų buvo perduotas Lietuvai vadovaujtis principu divide et impera (ką tai (ne posakis :), bet pati mintis apie tokį perdavimą) reiškia aš tiesą sakant neįkertu).

Lenkiška versija visiškai pamiršta apie 1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutartį.

Ir dar lenkiškoj parašyta, kad Lietuva pripažino Vilniaus kraštą Lenkijos dalimi. Jei tiksliau, tai parašyta:
W roku 1938 przywrócone zostały stosunki dyplomatyczne między Polską i Litwą. W nauce prawa międzynarodowego niesporne jest, że data nawiązania stosunków dyplomatycznych w 1938 r. stanowi ostateczne uznanie istniejącej granicy polsko-litewskiej i przynależności państwowej Wilna i Wileńszczyzny przez Republikę Litewską. Dodatkowo państwo to utworzyło w Wilnie na podstawie wymiany not z 25 stycznia 1939 r. konsulat generalny. Żadne państwo na świecie nie ustanawia na swoim terytorium własnego konsulatu.
(Man tai žinoma tokie teiginiai apie "neginčijamuma" kelia šypsena (kaip ir manau bet kam, kas bent kažkiek domėjęsis tarptautine teise ir politika :). Ir lenkiška istorijos versija subtiliai pamiršta, kad tie diplomatiniai santykiai atnaujinti buvo grasinant jėga...)

Bet kokiu atveju aš, atvirai kalbant, neišmanau tos istorijos iki smulkiausių detalių (kas, akivaizdu, yra būtina norint apie tai pagrįstai kalbėtis) tačiau bet kokiu atveju labai naudinga kartais paskaityti kaip labai labai skirtingai viską mato kita pusė...
Ir matyt labai labai reikia tiek mums su lenkais išsiaiškint ir parašyt bendrą istoriją... tiek ir pradėt normaliai mokyti tos bendros istorijos mokyklose, kad lietuviai ją bent kažkiek žinotų ir nekartotų tų nesamonių, kad Abiejų Tautų Respublika buvo lenkų valstybė, Lietuva buvo de facto okupuota, o Gegužės 3 d. Konstitucija - ne mūsų Konstitucija, bet lenkų išmislas ir lietuviai ten "ne prie ko"... etc etc etc...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą