2009-02-21

Ratas uzsidaro

Pieshiant bendra vaizda...


Sako, kad vienas shizofrenijos pozymiu yra tai, kad zmogui vaidenasi, kad viskas, kas pasaulyje vyksta, yra susije su juo tiesiogiai, yra zinia butent jam :)
Nors as dar tokio lygio nepasiekiau, taciau as esu isitikines, kad viskas pasaulyje isties susije: net medis uz mano lango su misis Obamos eisena. Zinoma nebutinai tiesioginiais siulais, taciau tai, kad rysys visada yra - tai, negincijama...

---

Kaip jau esu sakes, svetimus blogus skaitineju retai (kas matyt nenuostabu, nes "nustatyta", kad blogu esme yra kaip tam anekdote: "chiukchia rasytojas, ne skaitytojas" :). Taciau kartais atrodo, kad visa blogosfera yra tarsi vientisas pirmuonis ameba kurioje atsiranda ir sklisdami nuslopsta virpesiai... kol kazkuris nesukelia didesnio rezonanso... visame pasaulyje... bent jau galvoj :)

Rasiau, kad mane priverte ilgam susimastyti kaciu lopsiu pamastymas apie vienadieni drugeli, apie tai, kad blogai (ju irasai) yra vienadieniai. Nuo saves prideciau, kad nepaisant to, kad jie (blogu irasai) "gyvena amzinai", jie jau "gimsta negyvi". Kiekvienas blogo irasas - tarsi zombis, - jis amzinai gyvas... ir amzinai mires.

Vienastoks blogoramoje iskelia kita, tarsi ir ne visai susijusia tema - jis su nostalgija(?) raso apie tai, kad blogai vis daugiau raso apie realijas, vis maziau apie virtualijas. Nezinau ar jis butent ta turejo omeniu (va kaip su ta literatura gaunas - autorius kazka paraso, o skaitytojas suvokia visai kitaip ;) ), bet ka ash girdziu, tai velgi kaciu lopsiu iraso atsgarsi - blogai ziuri i zeme, i purva po kojom (na arba i geles toje pievoj, kuri po kojom), bet nekelia zvilgsnio auksciau horizonto...

Ir sita is niekur iskilusia seka tarsi logiskai uzbaigia (bent jau laikinai) Racas savo komentaru vienastoks mintims: "… O aš labai džiaugiuosi, nes tinklaraščiai pamažu tampa suprantami žmonėms…:)"...

---

Nuotrauka: Pale Blue Dot.
Ka mes joje matom?

Nieko.
Kazkokia nepavykus, visiskai isplaukus nakties nuotrauka daryta kokio nors lomografo...

Bet isiziurekim i ja geriau. Nuotraukos virsuje, sviesesneje juostoje, matosi mazas, mazesnis negu pixelis (jei tiksliau, tai 0.12 pikselio) sviesiai melsvas taskelis.
Jis yra Zeme.
Visa Musu Zeme matoma is 40.47 astronominiu vienetu (6 mlrd. km) atstumo.








Belieka pakartot Carl Sagan zodzius kurie visur ir visada sia nuotrauka lydi:

Look again at that dot. That's here. That's home. That's us. On it everyone you love, everyone you know, everyone you ever heard of, every human being who ever was, lived out their lives. The aggregate of our joy and suffering, thousands of confident religions, ideologies, and economic doctrines, every hunter and forager, every hero and coward, every creator and destroyer of civilization, every king and peasant, every young couple in love, every mother and father, hopeful child, inventor and explorer, every teacher of morals, every corrupt politician, every "superstar," every "supreme leader," every saint and sinner in the history of our species lived there – on a mote of dust suspended in a sunbeam.

The Earth is a very small stage in a vast cosmic arena. Think of the rivers of blood spilled by all those generals and emperors so that, in glory and triumph, they could become the momentary masters of a fraction of a dot. Think of the endless cruelties visited by the inhabitants of one corner of this pixel on the scarcely distinguishable inhabitants of some other corner, how frequent their misunderstandings, how eager they are to kill one another, how fervent their hatreds.

Our posturings, our imagined self-importance, the delusion that we have some privileged position in the Universe, are challenged by this point of pale light. Our planet is a lonely speck in the great enveloping cosmic dark. In our obscurity, in all this vastness, there is no hint that help will come from elsewhere to save us from ourselves.

The Earth is the only world known so far to harbor life. There is nowhere else, at least in the near future, to which our species could migrate. Visit, yes. Settle, not yet. Like it or not, for the moment the Earth is where we make our stand.

It has been said that astronomy is a humbling and character-building experience. There is perhaps no better demonstration of the folly of human conceits than this distant image of our tiny world. To me, it underscores our responsibility to deal more kindly with one another, and to preserve and cherish the pale blue dot, the only home we've ever known.


---

Bendras vaizdas isryskeja ir Ratas Uzsidaro.

Atsiranda keistas (galbut transcendentinis), ligsiol tarsi neegzistaves rysys tarp keleto Lietuvos blogeriu, amerikiecio mokslininko, Voyager 1 kosminio aparato darytos nuotraukos ir mano minciu...

Pradeje nuo vienadienio drugelio, amzinai gyvo mirusiojo - blogo iraso, - mes zengiam auksciau ir toliau,virs horizonto, pazvelgiame i save is virsaus, pazvelgiame i visa zmonija ir pamatom pacia zeme, kuri tera tik pikselis. Maziau negu pikselis.
Ir zengdami dar viena zingsni, zengdami dar auksciau mes griztam atgal - nes mes neturim nieko, visiskai nieko, apart sito vieno tasko.
Sitos Zemes, situ zmoniu aplinkui: visu situ Zvonkiu ir Valinsku, Bumblausku ir Landzbergiu, Olialia pupyciu ir Bushu, visokiausiu pazistamu ir nepazystamu blogeriu... Nieko daugiau.

---

Ratas uzsidaro.

4 komentarai:

  1. Poetas. Tikrai, gražus įrašas ;)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nu as suprantu, kad sestadienis, bet TIEK rukyti nuo pat darbo dienos pradzios? :)

    O jei bandant pasigilinti i tavo mintis, tai jos yra neteisingos. Nes Voyager'io apzvalgos taskas ir kaip is jo matosi zeme yra visai nesvarbus. Tiesa sakant yra vienintelis poziurio taskas, kuris YRA svarbus. Asmeninis. Man - mano. Tau - tavo. Ir is MANO poziurio tasko zeme yra MILZINISKA. TOKIA didele, kad ja visa apkeliauti nepavyks per visa gyvenima. Ir visos imperijos yra ne dalis piksleio, o DIDELES. Nes mes jas taip matom. Ir tai, kad voyagerio raiska nekokio (todel mes ir nesudarom ne pikselio) nera priezastis matyti save kitiap. Jei tau atrodo, kad skruzdes mazos, tai juk nereiskia, kad ir pati skruzde, vilkdama uz save daugkart sunkesni lapa, jauciasi maza ir nereiksminga?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Drasiai tu cia :)))
    "Tavo mintys neteisingos" :DDDDD

    Net jei galima sutikti su tavo teiginiu, kad vienintelis poziurio taskas, kuris yra _svarbus_ yra nuosavas, tai tolimesnis sios idejos pletojimas mazumele ydingas nes vidiniai priestaringas...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Ok, su "mintys neteisingos" matyt lengvai perlenkiau :)

    O mano mintys preistaingos... na nebent su skruzdes pavyzdziu :)

    Anyway, tu savo mintis vystei is teleskopo poziurio tasko :)

    AtsakytiPanaikinti