Jeigu Saltasis Karas buvo karas...

...tai jame vienareiksmiskai agresorius (pulancioji puse) buvo JAV. Visa laika. O TSRS visa laika tik stengesi gintis.

Ok, galim uztikrintai manyt, kad jei JAV (cia zinoma reikia kvalifikacijos, kad tai nebuvo vien JAV nuopelnas) nebutu sukurus atomines bombos, tai labai tiketina, kad arba WWII butu nesibaiges 1945, o nuosekliai perejes i TSRS ekspansija Europoje bei Azijoje, arba (jei baigtusi 1945), tai iki 1950 butu prasidejes plataus masto Europinis konfliktas vel (aisku, kad "kas butu jeigu butu" visada lieka tik spekuliacijom, bet kai kurios ju labiau tiketinos, nei kitos). Taciau JAV sukure ta bomba.

Kita vertus - jei TSRS nebutu greituoju budu sukure (arba pavoge, jei kam norisi - nors ir be to jie butu sukure be problemu) savo nuosavos atomines bombos, tai iki 1955 metu JAV butu tikrai uzpuolus TSRS su visu savo atominiu arsenalu... Cia irgi spekuliacija, kuri taciau per daug tikra, kad net nejuokinga...

Na ir nuo to momento taip toliau... JAV jis provokuodavo, vis ieskodavo kaip padaryt kokia iskada, vos ne samoningai (matyt reiktu sakyt nesamoningai - nes samominingai tai visa laika buvo deklaruojamas taikingumas - akivaizdu, kad jie patys nesuvoke, kad tai ka jie daro nelabai turi ka nros bendro su tuo ka kalba) siekdavo privesti viska iki atomines konfrontacijos. TSRS gi visa laika gynesi, stengesi vengti smugiu, uztikrinti pariteta ir t.t. ir pan.

Nieko cia naujo zinoma nepasakiau - tie kas domisi atominiu ginklu istorija bent truputi ta ir taip zino.

Idomu kitas dalykas. Ideologija.

Mes iprate matyti TSRS kaip ideologijos bastiona. Bet va kas idomu. Toj Tarybu Sajungoj nepaisant viso to deklaruojamo ideologiskumo kiekvienas mastantis zmogus (iskant jei ka ir TSRS vadovus (na, kurie dar nebuvo visai nupeze)) mate, to dalyko dvilypiskuma - disonanso tarp to kas teigiama ir to, kas yra - t.y. skirtuma tarp ideologijos, kaip idealo (vadinasi utopijos) ir realybes. Ir nors buvo kalbama apie pasauline revoliucija, bet nieko nebuvo daroma. Pagalba ten kokiai tarybinei Angolai ar Afganistanui buvo ne tiek ideologijos eksportas, kiek pastangos gintis nuo JAV puolimo...
JAV gi (kaip ir dabar) tokio skirtumo nemato - jiems atrodo, kad utopija yra realybe, o pasitaikantys "vaizdo neatitikimai", tai tiesiog televizines transliacijos iskraipymai. "Mes teisus ir nesitrauksim nuo to savo teisumo nei per zingsni".

Tas isties ir atsispindi visoj Saltojo Karo istorijoj: jei TSRS buvo nusiteikus isties ieskot kompromisu (bent jau tarkim Chrusciovo ir Gorbachiovo laikais), tai JAV, net valdant fetishizuojamiems Kenedziui ir Reiganui buvo uzsispyrus it asilas (mat ji buvo be abejoniu "ideologiskai teisi") ir buvo linkus geriau aukot visa pasauli nei eiti i realu kompromisa (skirtingai nuo tusciazodziavimo ir "pasiulymu teikimo", kurie is anksto aisku, kad negalejo buti priimtini TSRS)...



Ziurint i siandienos situacija, tai man atrodo, kad palaipsniui ir JAV ir Rusija persisemia tuo absoliuciu isitikinimu, kad ju ideologija teisinga ir neklystama...

...kas toliau?