Kazkada buvau pradejes rasyti kazka panasaus i bloga... Tiesa tai truko tik menesi :DDD
Praejo veik penki metai, bet mintys liko nepakitusios:
Fuck censorship ! 2002-07-10
Internetas – pirmoji žmonijos istorijoje visiškai necenzūruojama masinės informacijos priemonė. Pirmoji (na, gal išskyrus dar gandus ;)! Think about it.
Tai pirma vieta, kur bet kas gali pasisakyti apie bet ką ir pasakyt ką jis nori. Turint omeny žmonių norą išsakyti savo mintis – tai yra kažkas neprilygstamo. Internete nereikia rūpintis tuo, kad tavo teiginiai būti “politiškai korektiški” ar tuo, ką pagalvos kažkokia kaimo boba, kuri visą savo gyvenimą gyveno kaime, prigimdė daug daug vaikų ir dėl to jos pasaulėžiūra yra atitinkamai “plati”.
Valdžios ir jos vykdomos cenzūros nebuvimas – ir yra didžiausias interneto privalumas. Ir tai yra gerai.
Šitoj vietoj, kaip suprantu turėtų įsiterpti įvairiausi abejotinos moralės bei dorovės sergėtojai (-os) su riksmais: O kaip gi vaikų pornografijaaaaaaaaaaaaaa?!?! Na, nieks nesako, kad vaikų pornografija yra gerai. Bet, ar neatrodo, kad tai juk nėra interneto problema? Neatrodo, kad vėl eilinį kartą bandoma spręsti problemą ne iš to galo? Juk ne interneto problema, kad jame atsispindi visos žmonijos ydos (na, kaip ir visi geri dalykai). Ir jei mes tiesiog to nematysim (ir netgi nesvarbu kodėl nematysim – ar dėl to, kad patys užsimerksim, ar dėl to, kad kažkas tai nuo mūsų uždengs) – problema dėl to neišnyks. Neatrodo, kad šitą ir kitas problemas reikia spręsti realiam gyvenime, o ne tiesiog užimti stručio poziciją – jei aš nematau, tai ir problemos nėra?
Galėjimas išsakyti savo tikras mintis yra interneto esmė. Ir bet kokia cenzūra ją iškraipo. Be to – visad lieka galimybė pačiam užsimerkti….. jei nenori matyti to, kas vyksta aplinkui.
Teisė gintis? 2002-07-11
Aš žinoma nežinau, kas sukūrė naująjį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą… bet reikia pasakyt, kad tai nėra pats geriausias kūrinys. Suprantama, turint siekį tapti ES nare jis buvo derintas su atitinkama direktyva, tačiau… aklas perrašymas gal ne visiškai yra derinimas…… Kita vertus – dar labai didelis klausimas ar direktyva tokia jau tobula… ir ar kuriant įstatymą nebuvo galima suformuluoti kai kurias nuostatas
Apie ką aš čia? Apie žmogaus teisę apginti save – savo sveikatą, gyvybę, sau artimus žmones.
Įstatymas (7 str. 4 d.) draudžia asmenims savyginai įsigyti didesnio nei 9mm kalibro ginklą (t.y. iš populiarių kalibrų praktiškai galingiausias kurį galima pasirinkti būtų 9mm Parabellum). Gal įstatymų leidėju, o ir šiaip “žmogui iš gatvės” ir atrodo, kad tokio kalibro pilnai pakanka, tačiau kaip parodo plati JAV praktika – 9mm labai labai dažnai pasirodo besąs nepakankamai efektyvus tam, kad sustabdyti užpuoliką. Susidaro įspūdis, kad norima apsaugoti užpuoliką nuo to, kad jam bus padaryti per dideli (galbūt net mirtini) sužalojimai. Bet prisiminkim, kas čia auka – tas kas užpuolė nekaltą žmogų ir privertė jį gintis, ar užpuolikas? Ir kurį čia reikėtų stengtis apsaugoti labiau? Kas iš to, jei žmogus besigindamas paleis į užpuoliką kulką ir padaryta žaizda bus mirtina, bet tai nesustabdys nusikaltėlio ir jis prieš mirdamas dar suspės stipriai nuskriaust (sužalot, nužudyt – įsirašykit patys) auką? Dabar vargšei aukai, jei jau reikalas prieina iki ginklo panaudojimo belieka šaudyt šaudyt ir dar karta šaudyt – stengiantis neperdidelį kalibro efektyvumą kompensuot šūvių kiekiu.
Tiesą sakant, 9mm Para gal ir būtų pakankamas kalibras savigynos reikmėms, jei būtų galima naudoti efektyvias – t.y. ekspansines kulkas. Tačiau įstatymu yra uždrausta ir tai (3 str. 5 p.). Kulkos kurias leidžiama naudoti – beapvalkalinės arba su pilnu (t.y. ne daliniu) apvalkalėliu (arba įstatymo žodžiais tariant: ne su susilpnintu smaigaliu) yra neitin efektyvios norint sustabdyti užpuoliką – jos tiesiog padaro nedidelę 9 mm skylutę žmogaus organizme ir nuskrenda toliau nusinešdamos visą energiją. Tuo tarpu ekspansinė kulka pataikius į taikinį išsiplečia, dėka ko jos skersmuo padidėja (kartais net daugiau kaip 2 kartus) ir ji daug efektyviau žaloja vidinius organus bei perduoda kinetinę energiją taikiniui.
Iš efektyvesnio energijos atidavimo išplaukia dar vienas pliusas – palikus užpuoliko kūną kulka jau nekels pavojaus aplinkiniams – skirtingai nuo neekspansines kulkos, kuri perėjus per užpuoliką gali dar labai sėkmingai pereiti ir kiaurai per kokia nors nestorą sieną, duris ar stiklą ir sužaloti visiškai nekaltą žmogų… Ir nepamiškim, kad tokių klaidžiojančių kulkų greičiausiai bus ne viena.
Ginkis supančiotomis rankomis, taip sakant……
m. z. p. 2002-07-12
Policininkai žinoma yra mūsų visuomenės dalis… Ir butų keista ir neteisinga, tikėtis, kad jie bus kitokie nei visuomenė bendrai paėmus. Taigi visuomenė lyg ir neturėtų ieškoti dėl to kaltų – nereikia kaltint veidrodžio jei snukis kreivas.
BET… yra vienas labai didelis BET. Policija turėtų būti geriausia visuomenės dalis – šiaip ar taip paprasto žmogaus akyse jie atstovauja įstatymą ir tvarką. Tačiau kol kas labai maža dalis jų yra tokie kokie turėtų būti – kiti tiesiog menko išsilavinimo kaimo mužikai…
Tai ir nereikia stebėtis, kad tik apie nedidelę dalį jų sakoma “Policininkai” – o visi kiti….. tiesiog maži žali pizdukai.
Kokiu kokiu smaigaliu? 2002-07-15
Ekspansyvi kulka – kulka su susilpnintu smaigaliu, kuri sutikusi kliūtį staiga deformuojasi (susiploja, išsiskečia, suplyšta į dalis) (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 21 d.). Tokia sąvoka įtvirtinta naujajame įstatyme.
Ką šitam kontekste reiškia žodžių junginys “su susilpnintu smaigaliu”? Koks toks smaigalys yra susilpnintas?
Bet kuri kulka yra susmailėjus į priekį – tai galima butu manyti, kad veik jokiu kulkų iš viso naudoti negalima (ypač, jei turėt omenyje tai, kad šovus I kokį kietesni daiktą – metalo gabalą, akmenį etc. – ji “staiga deformuosis”), nes juk jų smaigalys konstrukciškai yra silpnesnis (ar tai susilpnintas) nei likusi kulkos dalis.
Tie, kas yra truputi domėjęsi šaudmenimis greičiausiai supras, kad turimos omenyje kulkos su daliniu apvalkalėliu – t.y. tokios kulkos, kur švininė šerdis ne visa padengta apvalkalu – priekyje paliktas pliko švino “smaigalys”. Atrodytų tai ir turėtų būti tas susilpnintas smaigalys? Bet tai kaip tada su tom kulkom kurios išvis neturi apvalkalėlio? Ir pas vienas ir pas kitas smaigalys visiškai toks pats – tačiau vienu atveju jis kažkodėl laikomas susilpnintu, o kitu (visiškai toks pats smaigalys) – jau ne.
Panašu į tai, kad ir vėl buvo stengtasi kažką labai “patobulint” visiškai nenusimanant dalyko esmėje. Tokiu atveju jau geriau buvo paimti pavyzdžiu kokios nors Europos valstybės ginklų įstatymą ir jį tiesiog kokybiškai išversti… tam kad apseiti be tokiu liapsusų, kurie daro normalų šio įstatymo taikymą vargiai įmanomu (šiaip kažko man atrodo, kad šis įstatymas ir buvo “sukurtas” išverčiant jį – tik deja vertimą darė ne specialistas….. o specialistai….. “specialistai” darė “pataisymus”……).
Nes dabar tai jau tikrai labai įdomu, kokiu būdu paprastas žmogui, kuriam šis įstatymas ir bus taikomas reiks įvertinti ar jo turimi šoviniai užtaisyti kulkomis “su susilpnintu smaigaliu” ar vis tik ne? Plaktuku padaužyt?
2002-07-16
Kodėl valstybė neleidžia savo piliečiams be didesnių problemų įsigyti tokį ginklą kokio jiems reikia?
Gal bijo? Paprastai totalitarinese / autoritarinėse valstybėse yra uždraudžiama civilinė ginklų apyvarta… nes valstybė bijo savo piliečių – bijo, kad būdami ginkluoti jie neleis valdžiai piktnaudžiauti.
O ko bijo tokios demokratinės ;) valstybės kaip Lietuvos Respublika, valdžia? Arba tiksliau – kodėl jos valdžia bijo savo piliečių? Gal tikrai yra dėl ko bijoti?
9mm 2002-07-17
Grįžtant dar kartelį prie šitos temos – man taip iki šiol ir nėra aišku, kodėl savigynai skirtas trumpasis šaunamasis ginklas negali turėti didesnio kalibro nei 9mm. Kodėl 9 mm? O kodėl ne 10mm? Arba ne 15mm? Arba pvz. ne 8,75621 mm?
Kas čia per tokia “magiška” riba – kokiu būdu ji buvo nustatyta?
Juolab, kad pačiam įstatyme sąvoka “kalibras” nėra apibrėžiama. Jei suprasti kalibrą, kaip kulkos skersmenį, taip pvz. 9mm Makarov kalibro tikras kulkos skersmuo yra didesnis nei 9mm (lygus apytikriai 9,2mm). Ir daugumos įprastinių 9mm kalibrų (.38 Special, .357 Magnum, 9mm Parabellum) kulkos yra truputėlį (bent jau keliom šimtosiomis milimetro), bet vis tik didesnės nei 9mm.
O jei dar turėti omenyje, kad netgi to paties kalibro, bet skirtingu gamintojų gamintų kulkų skersmuo gali gan žymiai skirtis……
2002-07-18
Tęsiant vakarykščius pamastymus…
Ypač įdomiai tas kalibro ribojimas atrodo turint omenyje pasaulines tendencijas. Užsienio valstybėse policijos bei savigynos ginkluose vis populiaresni tampa įvairūs 10mm kalibrai – labiausiai žinoma .40 Smith&Wesson, bet taip pat 10mm Auto, 400 Cor-bon, .40 Super ar .41 Magnum.
Tai nenuostabu – nes .40 S&W pagal dydi, efektyvumą, atatranką ir kt. užima tarpinę vietą tarp populiariausių pasaulyje kalibrų (9mm Parabellum bei .45 ACP) – apjungia geriausias šių kalibrų savybes išvengdamas jų minusų. Pagal dabartines tendencijas šio kalibro (.40 S&W) paplitimas pasaulyje turėtų kuo toliau tuo labiau didėti – atsiradęs pakankamai neseniai (paskutiniajame XX a. dešimtmetyje) jis palaipsniui tampa etalonu su kuriuo lyginami visi kiti naujai atsirandantys kalibrai. Didžioji dalis JAV policijos departamentų dabartiniu metu jau naudoja būtent šį kalibrą (Europoje tokių padalinių irgi tolydžio daugėja), kai kurios sportinio šaudymo disciplinos nustato .40 (10mm) kaip minimalią leistiną ribą dalyvavimui.
O Lietuvoje šiuo metu jis atsidūręs kaip ir už įstatymo ribų.
2002-07-19
Kita vertus vis tiek lieka neaišku, kodėl lieka “už ribos” toks klasikinis kalibras kaip .45 ACP. Atsiradęs amžiaus pradžioj kartu su 1911 modelio Colt’o automatiniu pistoletu jis iki šiol išlieka labai populiarus. Colt M1911 ilgą laiką buvo JAV kariuomenės pistoletas, o elitiniai kariuomenės bei policijos padaliniai jį naudoja iki šiol dėl jo paprastumo ir iš to išplaukiančio labai didelio patikimumo (kas pvz. įkaitų išlaisvinimo operacijoje (arba ginant savo gyvybę ar sveikatą) turi pirmaeilę reikšmę). Colt M1911 iki šiol išlieka labiausiai kopijuojamu pistoletu pasaulyje – jos daromos visoje eilėje Amerikos, Europos ir Azijos valstybių.
Colt M1911 be jokios konkurencijos labiausiai paplitęs pistoletas pasaulyje – negalima pateikti net apytikslio pagamintų vienetų skaičiaus, dėl to kad, kaip minėta, labai jau daug firmų jį gamino praeityje ir gamina dabartiniu metu.
Bet Lietuvoje .45 ACP kalibro Colt M1911 negali būti naudojamas savigynai. Kodėl?
2002-07-22
Kol kas didžiausias bet šiek tiek dažniau naudojamas (t.y. yra pagaminta daugiau nei 2 ginklai ;) rankinių šaunamųjų ginklų kalibras matyt būtų .500 Maximum (kitaip vadinamas .500 Linebaugh long). Jis šauna .512 kalibro (skersmuo 13mm) 25-30 gramų masės kulką 430-470 m/s greičiu. Tokios kulkos energija paliekant vamzdį yra 2400-3200 J – tai yra gerokai (~1.5x) didesne negu standartinio NATO automatinio šovinio 5.56x45 NATO (energija paliekant vamzdi 1600-1750 J).
O dabar praktinis klausimas: koks žmogus sugebės tokio kalibro revolveriu, jei turėti omenyje, kad pastarasis pirma, sveria triskart mažiau nei automatas ir antra, revolveris neturi buožės – t.y. reikia jį sugebėt nulaikyt rankose? Atsakymas: labai labai retas. Net žmonės įpratę prie stiprios atatrankos tegali iš tokio revolverio paleisti kokią vieną kita dešimtį šūvių (ir tai tik darydami tarp jų pertraukas sukaupti jėgoms bei pasiilsėti !).
Kurlink aš lenkiu? Tiesiog noriu pasakyti, kad kvaila yra tikėtis, kad jei nebus ribojamas maksimalus leistinas kalibras, tai įvyks kažkokia kalibrų eskalacija – dauguma žmonių vis tiek savigynai pirktų populiariųjų kalibrų (pirmiausia 9mm Para, po to .38 Special, .357 Magnum, .40 S&W bei .45 ACP) ginklus. Ir tik labai maža procento dalis pirktų didesnių kalibrų ginklus. Šita maža dalis įsigis tuos ginklus net ir esant tokiam ribojimui įstatyme – tačiau ne kaip savigynos ginklus, bet kaip sportinius. Tai kam tada išvis tokia atgyvenusi tarybiniu mąstymu atsiduodanti įstatymo norma?
Tai koks tada? 2002-07-23
Po visų šitų pamastymų kyla klausimas: jei jau viskas taip blogai ir taip jau negalima rinktis kokio nori kalibro, tai koki tada vis rinktis? Koks yra tas geriausias iš blogiausių?
O atsakymo tai ir nėra……… :) :) :)
Populiariausi dabartiniu metu 9mm kalibrai būtų matyt šie 9mm Kurz (kitaip 9mm Short, .380 ACP etc.), 9mm Para (9mm Luger, 9x19), 9mm Makarov (9mm PM), .38 Special, .357 Magnum (tiesa, pastarieji trys siek tiek viršija 9mm, tai net neaišku koks jų teisinis statusas iš tikrųjų – jie visam pasaulyje laikomi 9mm, bet Lietuva, kaip mes žinom – toli gražu ne visas pasaulis ;) ir šiuo metu vis populiarėjantis .357 SIG.
Iš visų šitų neginčijamai efektyviausias yra .357 Magnum (tiesa .357 SIG nuo jo gal ir neatsilieka – tiesiog šis kalibras kol kas yra labai naujas ir nėra daug informacijos apie jo “realius pajėgumus”). Jį labiausiai matyt ir rekomenduotinas. Tačiau jis turi ir nemažai minusų – šoviniai sąlyginai brangūs, atatranka “ne kiekvienam” ir dauguma ginklų jam – revolveriai (yra keletas pistoletų, tačiau jie neitin tinkami savigynai).
Taigi jei jums atatranka per didelė, arba jums netinka revolveris, tada rekomenduotinas 9mm Para. Jo atatranka bus mažesne, šoviniai pigesni. .357 SIG žinoma pranoksta 9mm Para, tačiau jam būdingi visi .357 Magnum minusai ir dar vienas gana svarbus nuosavas – kol kas šio kalibro šoviniai yra gana reti.
9mm Kurz ekspertų vertinamas kaip žemutinė savigynos ginklo kalibro riba (kai kas net teigia, kad jau geriau geras peilis nei mažesnis kalibras…). Jo atatranka žinoma nedidelė, bet ir efektyvumas yra menkas… Jei tik yra galimybė reikia rinktis kažką rimtesnio…
Na o 9mm PM? Pigūs šoviniai sudaro galimybę lavinti sugebėjimus, Makarovo pistoletas žinomas kaip labai patikimas ginklas… Kalibras pakankamai žymiai pranoksta 9mm Kurz (nors nusileidžia 9mm Para)…
“Specialistai” 2002-07-24
Kodėl Lietuvoj (o matyt ne tik Lietuvoj) žmonės dirba ne tai ką jie sugeba, bet arba tai, kas jiems pakliuvo po ranka, arba tai kur jie įsivaizduoja, kad gali “save realizuoti”? Įstatymus kuria ir leidžia ne teisininkai ekonomistai ir tam tikros srities specialistai, bet muzikantai, lakūnai, statybininkai ir agronomai… Kaip paskui galima tikėtis, kad įstatymas, kuris reglamentuoja kad ir….. nesvarbu pagaliau ką, veiks normaliai jei prie jo pridėjo ranką “specialistas” kuris tą dalyką žino tik iš pokalbių su kitais “specialistais”…..
Aš nepretenduoju į specialistus. Tačiau kai kuriose srityse aš pažengęs mėgėjas – ir jau net man graudu darosi žiūrėti į tai kas išdarinėjama…
Gal jau geriau lakūnams lėktuvai, o muzikantams rojaliai?
2002-07-26
War is an ugly thing, but not the ugliest of things; the decayed and degraded state of moral and patriotic feelings, which thinks that nothing is worth war, is much worse.
A man who has nothing for which he is willing to fight; nothing he cares about more than his own personal safety, is a miserable creature who has no chance of being free unless made and kept so by the exertions of better men than himself.
(John Stewart Mill*)
*Tiesa aš nežinau, kas jis toks – bet mintys kalba pačios už save.
Medžioklė su pistoletu 2002-07-29
Kažkodėl dauguma medžioklės specialistų (o gal vis tik reikia rašyt šį žodį kabutėse?) Lietuvoje atmeta šį dalyką kaip nepriimtiną. Pagrindinis jų argumentas yra tas, kad atseit medžiojant su pistoletu yra didesnis pavojus sužaloti žvėrį ir priversti jį kankintis…
Kažkaip šitas argumentas atrodo juokingas. Jei nesigilint į visokius pseudomokslinius samprotavimus apie hidrodinaminius šokus pagrindinė priežastis iššaukianti gyvūno mirtį yra kraujo spaudimo praradimas (ir iš to išplaukiančios pasekmes, kaip nepakankamas smegenų (bei viso organizmo) aprūpinimas deguonimi etc etc.). Norint tuo pasiekti reikia iš esmės tiesiog padaryti kuo didesnio skersmens skylę organizme – geriausia būtų jei ji turėtų ir įėjimą ir išėjimą – t.y. būtų kiaurinė.
Paimkim ir palyginkim kad ir tris kalibrus 7.62 x 54mmR (Mosin’o graižtviniam šautuvui – kalibras paplitęs Rytų Europoje. Kita vertus – jis artimas (ir netgi kiek pranoksta) kalibrui .30-06 Springfield – labiausiai paplitusiam medžioklės kalibrui pasaulyje), 12 kalibro lygiavamzdį (kaip pavyzdi galima paimti Brenbeke Classic kulka) ir .44 Magnum revolverį (paprastai šis kalibras laikomas minimaliu medžioklei su trumpavamzdžiu ginklu).
Šių kulkų energija atitinkamai bus apie 4050 J, 2910 J ir 1650 J. Nors .44 Magnum pakankamai žymiai šia prasme “pralaimi” tiek 7.62 Mosin tiek 12 lygiavamzdžiui kalibrams, tačiau ar tai reiškia, kad jis nėra pakankamas? Pusantro kilodžaulio energijos yra sočiai norint kiaurai peršauti matyt bet kuri Lietuvos gyvūną stovintį skersai. Taip kad realiai nėra labai jau didelio skirtumo kokia yra energija, kol ta kulka sugeba padaryti kiaurinę žaizdą – koks skirtumas kiek energijos ji nusineša su savim kiaurai peršovus gyvūną – 1000 ar 3000 J.
Pataikiusi į kūną 7.62mm kulka išsiplečia (įvyksta ekspansija) – t.y. jos skersmuo padidėja. Jei tarsim, kad jis padidėja 2 kartus, tai tada pasekoje turėsime 15.24mm skersmens kiaurinę žaizdą. Palyginkime tai su šūviu iš revolverio: dėka mažesnio greičio revolverio kulkos ekspansija bus mažesnė – kokie 1.5 karto – tada pasekoj turėsim 16.35mm (.44 Magnum kulkos skersmuo 10.9mm) skersmens kiaurinę žaizdą. Didesnio skersmens žaizda sudaro sąlygas greičiau nukraujuoti – t.y. sutrumpina laikotarpį nuo kulkos pataikymo iki mirties momento. (Įdomumo dėlei, 12 kalibro kulka neišsiplės, dėl to kiaurinė žaizda bus tokio pat skersmens, kaip kulka – 18.54mm).
Šitas skirtumas tampa dar didesnis, jei ekspansija nevyksta – kas dažnai pasitaiko tuo atveju, jei pataikymas būna į kaulą. Tada turėsime 7.62mm (7.62 Mosin), 10.9mm (.44 Magnum) ir 18.54mm (12 kalibras) kiaurines žaizdas.
Kuris kalibras dabar atrodo nepakankamas? Ir .44 Magnum tooooli gražu nėra pats galingiausias trumpavamzdžių ginklų kalibras naudojamas medžioklei.
Taip, pistoletai ir jų kalibrai turi nemažus minusus – santykinai nedidelis taiklumas ir dėka prastos kulkos aerodinamikos lenkta trajektorija (dėl ko pakankamai nedidelė toliašauda) etc – tačiau tai juo labiau būdinga lygiavamzdžiams šautuvams.
Tačiau jei kažkas pervertinęs savo sugebėjimus iš per didelio nuotolio pistoleto šūviu sužeis gyvūną, tai čia gal jau ne ginklo ar kalibro, o šaulio problema. Tas pats gali nutikti ir šaunant šautuvu (tik nuotolis bus didesnis).
Medžioklė trumpavamzdžiais ginklais neginčijamai reikalauja didesnių sugebėjimų ir geresnio pasiruošimo (jau vien dėl to, kad reik sugebėt iki to gyvūno arčiau prisėlint) – tačiau tai taip pat ir didesnis iššūkis ir labiau sportiška.
Na, o kalibras… tikrai neesminis dalykas – prireikus jis bus pakankamas.
OICW 2002-07-30
Objective Individual Combat Weapon – ateities pėstininko ginklas.
Dabartiniu metu kaip tik baigiamas kurti… Nuostabus įrenginys – 5.56 NATO kalibro automatas + 20mm kalibro granatsvaidis viename su begale įvairios elektronikos (plačiau galima pasiskaitinėti internete).
Bet ar tikrai tai yra toks jau geras daiktas šitas OICW? Na, niekas nesiginčija, kad patogu turėti vieną daiktą (šiuo atveju ginklą), kuris atlieka visą eilę funkcijų – bet kokia kaina?
OICW planuojama, kad svers 6.4 kg. Tai daug ar mažai? Na, tiek žinoma sugebės pakelti bet kuri kareivis tačiau…… dabartiniai asmeniniai kareivio ginklai – automatai (šturmo šautuvai) sveria ~3 kg ir šį svorį pastoviai (t.y. nuo pat šaunamųjų ginklų atiradimo) siekiama mažinti. Ateities pėstininkas ne tik kad turės nešiotis dvigubai sunkesnį ginklą, bet tai taip pat reiškia, kad jis galės pasiimti mažiau amunicijos (jei bendras nešulio svoris išlieka toks pats). Na, mainais jis gauna 20mm granatsvaidį, kuris nedideliuose nuotoliuose nepalyginamai efektyvesnis už paprastą automato šovinį, bet ar jam to reikia? Ar svorio didinimas nėra žingsnis atgal? Ir ar neatrodo, kad 6+kg ginklas bus sunkiau pervedinėjamas nuo vieno taikinio į kitą (nukentės toks dalykas kuris angliškai vadinamas pointability), dėl to, kad bus dvigubai didesnė inercija – o dėl to taiklūs šūviai į kelis taikinius kampas tarp kurių viršija 90 laipsnių bus beveik kaip ir neįmanomi – kariui beliks paspaust nuleistuką ir šienaut iš vienos pusės į kitą tikintis kad kuri nors kulka vis tik pataikys… O tai tik dar greičiau sekins ir taip mažesnes šovinių atsargas.
Visokios elektroninės taikymo sistemos žinoma irgi labai gerai… bet akumuliatorių joms pakanka tik 12 valandų (anot projektuotojų). Tai o ką daryt, kai jie nusėda? Pasikrauti? Kur? Palikti savo vietą apkasuose ir eiti kažkur? O ką jei tu esi už priešo linijos? Kaip tada? Neštis dar ir atsarginį akumuliatorių? Jis žinoma svers nedaug, bet tai dar papildomas svoris.
O šito daikto kaina. Dabartiniai automatai kainuoja ~600usd už vienetą (o gal ir dar mažiau). Jei jis dėl kokių nors priežasčių pametamas ar sulūžta mūšio lauke jis gali būti pakeistas kitu. Prognozuojama OICW vieneto kaina – ~10000usd… Kareivis bijos toki daiktą netyčia kur nors stipriau stuktelt, kad tik jis nesulūžtų…
Ateities ginklas? Galbūt…
Grįžtant prie susilpnintų smaigalių 2002-07-31
Jei yra kokia nors taisykle ją paprastai stengiamasi apeiti…
Aš jau samprotavau apie tai, kas greičiausiai turima omenyje kai sakoma “susilpnintas smaigalys”… Dabar klausimas: kaip bus vertinama pusiau apvalkaline kulka, kurios smaigalyje yra nedidelis įdubimas į kurį “įlipdytas” nedidelis metalo (tokio paties iš kurio padarytas kulkos apvalkalėlis - vario, žalvario, tombako) rutuliukas? Toks smaigalys nebus susilpnintas – greičiau jau atvirkščiai – sustiprintas (apvalkalėliams naudojamas metalas visada būna tvirtesnis nei švinas iš kurio daroma kulkos šerdis). Tokia kulka nebus ir šarvamušė… Tačiau ji bus ekspansinė (plačiąja prasme, bet ne įstatymo 2 str. 21 d. prasme – nes čia būtinas reikalavimas yra susilpnintas smaigalys).
Ir dar pora žodžių apie ekspansines kulkas. Lietuva kaip visada ir visose srityse stengiasi ne žengti žingsnis žingsnin su laiku, bet gyvena kelių dešimtmečių senumo užsienio praktika… JAV jau nuo 60-ųjų metų akcentuojamas ekspansinių kulkų būtinumas savigynai, bet prireikė 1986m. balandžio 11 d. įvykių Majamyje (kai 2 mirtinai sužeisti nusikaltėliai dėl nepakankamo kulkų efektyvumo prieš mirdami dar sugebėjo nušauti 2 FTB agentus visą krūvą sužeisti), kad tai būtų galutinai suvokta. Šitas supratimas palaipsniui ateina ir į Europą – Vokietijoje buvo ne vienas atvejis, kai nekaltas žmogus buvo sužeistas per policijos operacija, naudojant kulkas su pilnu apvalkalėliu, kurios, kaip minėta turi per didelę skvarbą. Dabar Vokietijoje jau mastoma apie policijos perginklavimą ekspansinėm kulkom.
Na, dar dešimt – dvidešimt metelių, pora niekuo nekaltų sužalotų žmonių – ir šis suvokimas ateis ir į Lietuva… Palaukim…
2002-08-02
Idomu…
Lietuvoje visiškai uždraustas duslintuvų ginklams įsigijimas ir stipriai ribojamas ginklų įsigijimas; Kanadoje duslintuvų įsigijimas draudžiamas užtat ginklus galima įsigyti laisvai (na, tiksliau ribojimai yra nedideli); JAV ginklai įsigijami laisvai, o duslintuvų įsigijimas yra ribojamas (kai kuriose valstijose ir uždraustas); Suomijoje duslintuvus galima įsigyti visiskai laisvai (laisviau nei alkoholinius gėrimus) užtat ginklų įsigijimas stipriai ribojamas; Naujojoje Zelandijoje duslintuvų įsigijimas laisvas, o ir ginklų įsigijimui kliutys daromos neitin didelės…
Kas čia yra įdomiausia? Tai, kad Lietuvoje "specialistai" apsiputodami aiškins, kad duslintuvus reikia drausti, ginklų įsigijima maksimaliai riboti… pateikinės visokius įmanomus argumentus… detaliai išaiškins kodėl reikia daryti būtent taip o ne kitaip… ir kodėl tai yra vienintelis teisingas kelias… (didis kelias - bolševiko kelias, apie žemę keturis kartus…)
O bet kurioj kitoj valstybėj įrodinės tą patį… Suomijoj teigs, kad laisvas duslintuvų įsigijimas yra būtinas, nes jie (duslintuvai) apsaugo žmogaus klausą medžioklėj ar šaudykloj… Kitoj valstybėj įrodinės kitas "neginčijamas tiesas"…
Ar jos tikrai tokios neginčijamos? Ir ar tikrai tas "kelias" toks jau "vienintelis tikras"?
Ar tikrai Lietuvos "modelis" yra geresnis nei JAV ar N. Zelandijos? Ir nereikia apeliuoti į tai, kad sąlygos skiriasi - nes juk patys labai gerai suvokiam, kad net tom abejotinom "sąlygoms" pasikeitus "specialistų" pozicija nepasikeis…
Gal Lietuva pasirinko visiškai ne tą "vienintelį tikrą" kelią? Gal eilinį kartą suklydom (tai jau tampa įprasta :) )?
Klausimai klausimai… Jokių atsakymų.
"Dauguma avarijų įvyksta dėl [viršyto] greičio…" 2002-08-04
Tokia frazę išgirdau iš mūsų nuostabiosios policijos atstovo, kai mane sustabdė viršijus greitį. Nesigilinant į tai, koks buvo laistinas ir kiek aš viršijau vienas dalykas mane vis tik stebina: kiek gi galima nusišnekėti?
Aišku, kad absoliuti dauguma avarijų įvyksta dėl greičio - jei automobiliai stovėtų vietoje jų tikrai nebūtų. Bet dėl viršijamo leistino greičio?
Jei jau taip, tai gal galima būtų gauti atsakymus į keletą klausimų: Jei avarijos vyksta dėl viršyto greičio, tai kodėl tada dauguma avarijų įvyksta (t.y. automobiliai susiduria) tikrai gerokai mažesniu greičiu nei leistinas? Nelabai sunku įsivaizduot avarijų režultatą jei automobiliai pastoviai susidūrinėtų netgi leistinu greičiu (60km/h + 60km/h = dvi "nurašytos mašinos" + du labai mirę vairuotojai (ar bent jau sunkiai sužaloti)). Sakysit, kad dažniausiai prieš susiduriant yra stabdoma? Tai o kodėl tada prireikia staigiai stabdyti? Gal vis tik dėl NEDĖMESINGUMO? Gal vis tik tai yra pagrindinė priežastis, o ne kažkokstai viršytas greitis
Beje, po avarijos patį greičio viršijimo faktą būna gana sunku nustatyt - nebent jis viršijamas DAUG - tai iš kur jau čia galima taip užtikrintai teigt, kad jis buvo viršytas daugumoje avarijų?
Jei dauguma avarijų dėl viršijamo greičio - kodėl tada manoma, kad sumažinus leistiną greitį jų sumažės? Ar neatrodo, kad čia jau nelabai sąmonė gaunasi - jei sumažinti leistina greitį iki 0 km/h, tai VISOS avarijos įvyks viršijant greitį (nors ir tai labai abejotina, ar jos įvyks dėl to, kad tas greitis viršijamas). Gal reikėtų padidinti leistiną greitį ir avarijų sumažės (na, bet jau sumažės ta "dauguma", kuri įvykdavo dėl viršyto greičio)? Kai kuriose šalyse eksperimento tvarka "kilstelėjus" ribojimus atskiruose keliuose avaringumas juose sumažėdavo…
Iš pirmo žvilgsnio tai gal ir stebina - bet logiškai pamasčius nesant apribojimų (arba tarkim tokioje vietoje, kur tikrai žinome, kad nestovės policininkas ;) ), kiekvienas važiuojame tokiu greičiu kokiu jaučiamės komfortabiliai - o ne stengiamės minti taip, kad pedalas per dugną išlystų (na, jei neskaičiuojant kai kurių nebrendylų - bet jie irgi padaro avarijas ne tiek dėl to, kad viršija greitį, kiek dėl to, kad yra nebrendylos pervertinantys savo jėgas)…
Kita vertus… Niekas ir niekada man neįrodys, kad važiuoti Porsche 911 (ar takim kad ir ne tokia egzotiska mašina kaip pvz. Audi S2 ar tarkim Nissan 200 SX) 80km/h ten kur leistinas greitis yra 60 km/h yra mažiau saugu, nei važiuoti tais leistinais kokiu nors VAZ 2101 arba VW Polo 1.3. Jei kam nors kyla abejonių - tegul pats pirmiausia pabando (nes argumentuoti, kad šių automobilių stabdžiai ir pakaba (= stabilumas kelyje ir manevro galimybė) yra bergždžias reikalas - geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą kartų išgirsti). Nes tuščiai kalbėti nežinant apie ką kalbi ir manyti, kad esi autoritetas tik dėl to, kad esi žaliai apsivilkęs - tai tikrai jau perdėm paprasta…
