Išaiškinimas politikams: religija ir jos vieta Lietuvoje

Kai perskaitau kažką tokio (Via Girius), tai net nežinau ar čia plaukus nuo galvos rautis ar čia imti isteriškai kikenti :)
Aš kažkodėl vis tikiuosi, kad politikai na bent jau mažumėle turėtų išmanyti Lietuvos Konstituciją, ir kad tokios kategorijos kaip "pasaulietinė valstybė" ar netgi "įsitikinimų bei sąžinės laisvė" jiems turėtų būti na bent jau miglotai, bet vis tik suprantamos :)
Tačiau panašu, kad nelabai :/


Todėl, siekdamas jiems palengvinti dalią, nusprendžiau parašyti va tokią trumpą išaiškinimą apie religiją ir jos vietą Lietuvoje...

Ar mes gyvename katalikiškoje šalyje, katalikiškoje Europoje, ar ateistiniame Mėnulyje? - P.Saudargas

Ne, mes gyvename ne katalikiškoje šalyje. Ir ne, mes gyvename ne ateistinėje šalyje*.
Lietuva yra pasaulietinė valstybė. Mūsų pagrindinis įstatymas neįtvirtina katalikybės prioriteto prieš kitas religijas. Jis taip pat neįtvirtina ir jokios išskirtinės vietos ateizmui.
Pradedančiajam politikui derėtų skirti sąvoką "ateizmas" nuo sąvokos "sekuliarumas" (nuo kitų sąvokų irgi).
Taip pat, kaip jau esu rašęs, nereiktų perdėti religijos (krikščionybės) "vaidmens" - ji yra mūsų dabartinės vakarų civilizacijos palydovas (požymis), bet ne pagrindas.

Daugelio Europos valstybių gyventojų tikinčiųjų širdyse ir protuose šv. Raštas yra aukščiau negu koks nors teismo išaiškinimas ar netgi Konstitucija, kuri yra žemiška. - P.Saudargas

Tarkime, kad netgi ir taip. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į keletą dalykų:
Pirma, tai kad man atrodo, kad (pvz.) Technikos žinynas yra daug "aukščiau" nei Konstitucija, čia žinoma mano asmeninis reikalas. Bet valstybė mūsų grindžiama teisine sistema kuri "išauga" iš Konstitucijos "grūdo", dėl to tai, kas man asmeniškai yra "aukščiau" kaipo ir neturi didesnės reikšmės.
Antra, kaip parodė nesenai atliktas tyrimas, tikinčiųjų (skirtingai negu aktyviai apsimetančių jais) Lietuvoj nėra tiek jau baisiai daug - tik 19 proc. Tas pats tyrimas taip pat rodo, kad didžiosios daugumos lietuvių nuomone bažnyčios vaidmuo politiniam gyvenime yra "pats tas" ir didint jo nereikia**.

Nukryžiuotojo atvaizdo naudojimas krikščioniškose šalyse viešose vietose atspindi krikščioniškąją Europos tradiciją ir neturėtų būti traktuojamas kaip religijos išpažinimo laisvės suvaržymas - V.Ušakas

Šiaip aš beveik sutinku su ministru: krikščioniškose šalyse nukryžiuotojo kabinimas viešose vietose mano galva nebūtų nieko itin keisto. Bet, kaip jau minėta, Lietuva nėra krikščioniška šalis.
Nors net ir tokiu atveju tai vis tiek būtų religijos išpažinimo laisvės suvaržymas.

Kažkam gali pasirodyti, kad, pavyzdžiui, kryžiaus naudojimas valstybinėse vėliavose (kaip Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijoje) pažeidžia netikinčiųjų teises, kryžių buvimas kaimuose ar miestuose Lietuvoje ar kitose europinę kultūrą išpažįstančiose valstybėse pažeidžia... Arba netgi, sakysim, Kryžių kalno buvimas galbūt kažkam irgi galėtų pasirodyti netinkamas - Š. Adomavičius

Kas žino kaip fear mongering lietuviškai? ;)
Nelabai supratau kuo tas Kryžių kalnas viceministrui užkliuvo - aš manau, kad reikia pradėt nuo katedros. Ir vietoj jos pastatyt Maximą. Kas už? :)
Jei rimčiau, tai religijos laisvė tą ir reiškia - laisvę išpažinti pasirinktą religiją. Bet ne privalomą kokių nors simbolių brukimą. Bet ir ne privalomą simbolių draudimą (ką mes jau Lietuvoje turime... jei ką).

Netgi paskutinis Rusijos caras Nikolajus II Romanovas, kuriam tuo metu priklausė Lietuva, ir tas nedrįso paskelbti ir paviešinti, kad Lietuvoje, kurią tuo metu valdė caras, būtų draudžiama katalikiška, sentikių ar protestantiška Bažnyčia - A.D. Barakauskas

Keistas argumentas. Stalinas užtat "drįso tai paskelbti". Ir ką dabar tai įrodo, kad vienas autoritaras nedraudė, o kitas draudė?
Remtis autoritetais galima (ir net matyt reikia kartais), tačiau tai reiktų daryti tais atvejais, kai tai aktualu aptariamai temai.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nieks net nesiruošia drausti religinių simbolių - siūloma tik tiems simboliams būti "savo vietoje". O privaloma tvarka būti iškabintiems pasaulietinėse mokyklose - nėra ta vieta.

Teisė nebūti trikdomam gali būti panaudota ir paciento prieš Raudonajį kryžių valstybinėje ligoninėje, prieš tą patį kryžių ant Katedros ir prieš religinius simbolius, kurie yra įausti į lietuvių tautos ir visos Europos kultūrinį paveldą - M. Adomėnas

Info: Raudonasis kryžius nėra religinis simbolis. Jis neišsiveda iš religinio simbolio.
Info: Katedra - ne valstybinė pasaulietinė mokykla.
Info: teisės specialistas vadinasi "teisininkas", ne "audėjas".



Apibendrinant... aš taip ir nesu galutinai tikras: tie politikai... jie išties tokie "naivūs" (infantilūs?) , ar jie čia tik apsimeta tokiais stendamiesi "įtikt" rinkėjams?

Gėda.

____________________________
* Kiek žinau Mėnulis nėra ateistinis, jeigu ką. Bent jau jokios informacijos apie tai, kad Menulio gyventojai butų reiškę ateistinius įsitikinimus rasti deja nepavyko :)
** taip mano 55 proc. Pažymėtina taip pat, kad tokių, kurie mano, kad tas vaidmuo yra per didelis yra pusantro karto daugiau nei tokių, kurie mano, kad jis per mažas (21 vs 13 proc.).