2010-07-23

Apie K.Girniaus gilią mintį...

Šiaip aš K.Girnių laikau vienu iškilesnių lietuviškos politikos komentatoriu. O bet tačiau...

Šiaip man nei šilta nei šalta nuo tos visos A.Brazausko laidojimo istorijos. Mano nuomone "skandalas" buvo akivaizdžiai išpūstas, nes išties nėr net ką ten vandint skandalu. Imho "bažnyčios vadovybė" pasielgė neadekvačiai neleidus įnešt karsto, na, bet neleido tai neleido - tai kas? (paimkim kaip analogiją, pvz. tokį atvejį, kad mirusysis būtų norėjęs pvz. būti pašarvotas ant Kauno HAE - matosi apie ką aš?).

Bet savo asmeninius stereotipus reiktų stengtis pasilikti sau:
Plačiai paplito komunistų brukamos antikrikščioniškos nuostatos, ypač
įsitikinimas, kad kunigai yra „kulto tarnai“, neturintys teisės dalyvauti šalies
visuomeniniame gyvenime. Giliai įsišaknijęs priešiškumas tikėjimui greit
pasireiškia katalikams pasisakius opiais klausimas, pvz., dėl abortų draudimo ar
šeimos koncepcijos, net pasiskundus, kad Katedros aikštėje rengiami netinkami
renginiai.
Net nežinau nuo ko pradėt.
"Komunistų brukamos antikrikščioniškos nuostatos"? Hmmm... Komunistų? Čia toks primityvus ad Hitlerum (na, jo atmaina ad Stalinum), kad net plaukai šiaušiasi.
Įdomu, K.Girnius ir JAV "tėvus įkurėjus" komunistais laiko? Nes pastarieji, nors patys nebūtinai buvo ateistais, tačiau "įkurdinėdami" JAV buvo itin jau "antikrikščioniški", mat stengėsi atskirti valstybę nuo bažnyčios aukščiausia įmanoma siena. Jie laikėsi visiškai vienareikšmiškos nuostatos, kad bažnyčia neturėtų išvis niekaip kištis į valstybės gyvenimą (ir, atitinkamai, valstybė į bažnyčios).

Ir šiaip... bent kol kas Lietuvoje, kuri lyg ir sekuliari valstybė matosi kaip tik atvirkščia tendencija - visur per jėgą brukamos krikščioniškos nuostatos. Kad ir ta pati K.Girniaus mintis, jog "daugelis lietuvių laiko katalikiškumą sudėtine tautinės tapatybės dalimi"... Tas gal net taip ir yra, bet tai, kad žmonės kažką laiko tautinės tapatybės dalimi, nereiškia, kad tai turi būti oficiali valstybės pozicija. Daugelis lietuvių save laiko baltaisiais - tai neginčijamai mūsų tautinės tapatybės dalis. Na ir ka? A?

Dėl to matyt ir skųstis, kad egzistuoja "įsitikinimas, kad kunigai yra „kulto tarnai“, neturintys teisės dalyvauti šalies visuomeniniame gyvenime" nederėtų. Nors čia vėlgi... K.Girnius labai gražiai sužaidžia žodžiais stengdamasis po vienu zodžiu paslėpti kitą visai mintį. Nes nors jis sako "visuomeniniame gyvenime", turi tai jis omenyje politinį-valstybinį gyvenimą. Taip, nieks neturėtų trukdyti kunigams dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Bet kalbant apie politinį... sekuliarioj valstybėj religiniai dalies (net jei ta dalis didžioji) asmenų įsitikinimai neturėtų lemti visos visuomenės (taigi ir kitų žmonių, kurių religiniai įstikinimai galbūt yra kitokie ar jų išvis nėra) gyvenimo, asmenų teisių ir laisvių apimties. Juo labiau, tie įsitikinimai neturi jokio imuniteto nuo kritikos. Jei kažkoks asmuo teigia, kad turėtų būti elgiamasi taip, o ne kitaip, tai jis turi sugebėti tai argumentuoti. O tuščias ir niekuo neparemtas "aš tuo tiesiog aklai tikiu ir Jonas irgi" - nėra pakankamas argumentas. Ir jei kažkas leidžia sau kaip argumenta naudoti "aš tuo tiesiog tikiu ir todėl turi būti taip, kai aš sakiau", tai kitas žmogus tada turi teisę taip pat "paprastai" pasakyti: "aš manau, kad tu turėtum patylėt".

Ir jau tikrai nederėtų religiniais įsitikinimais bandyti dangstyti retrogradiškumo bei diskriminacijos ir šovinizmo... :/

3 komentarai:

  1. imho, maišai du dalykus:
    1) teisę turėti nuomonę ir ją reikšti
    2) bažnyčios atskyrimą nuo valstybės

    kunigas ar mula turi [1], tačiau dėl [2] jų nuomonė tėra eilinio piliečio nuomonė

    jeigu kunigos ar mulos nuomonę palaiko DIDELĖ piliečių grupė, tai visiškai nesvarbu, jog tai kunigo ar mulos nuomonė - į tai valstybė (t.y. biurokratinis aparatas, politikai) turi ir privalo atsižvelgti.

    jeigu kitos DIDELĖS visuomenės grupės nuomonė kitokia - turi veikti standartiniai interesų derinimo mechanizmai (demokratija, nuomonių įvairovė, etc.), o ne pasitelkiamas argumentas, jog tai kunigo ar mulos pozicija, todėl a priori atmestina.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kunigas ar kitoks bažnyčios atstovas turi teisę reikšti savo nuomonę, tačiau norėdamas, kad ji nebūtų a priori atmetama, turėtų ją pagrįsti objektyviais argumentais. Kadangi dažnai jie to padaryti negali, natūralu, kad po kurio laiko iš jų niekas to ir nesitiki.

    (Tarkime ) yra beviltiškas visuomenės veikėjas, kuris pastoviai nukalba. Pradžioje gal tai ir toleruojama, tačiau po kurio laiko matosi tendencija ir realiai jis tik nekonstruktyviai kelia problemas ir neramumus, t.y. tampa visuomenei našta. Sveikas protas sako, kad kažkada reikia toleranciją jam papildyti ignoravimu.

    AtsakytiPanaikinti
  3. 2 liutauras: nemaišau.
    Matyt nepakankamai aiskiai issireiskiau, nors Karvė vis tik atrodo suprato.

    As neneigiu teisės turėti nuomone. Aš neigiu teigini, kad niekuo nepagrįstas paplepsėjimas ("nuomonė" kabutėse) yra tiek pat vertingas kiek racionaliai argumentuotas požiūris į kokį nors klausimą (nuomonė).

    Dėl šios priežasties bet koks religijos kišimas (remiantis "religiniais argumentais", nes jie paprastai kitokių pasivargina ieskoti... jei atmesim racionalizavimą) į valstybės valdymo klausimus per se yra negalimas. Ne "aprioriškai", kai tu teigi, bet butent dėl savo esmės: kunigo nuomone atmestina ne dėl to, kad jis kunigas, o todėl, kad dažniausiai ji niekinė - argumentai paprastai susiveda į bandymus uzurpuoti "moralini autoritetą" (ką aš apie tai manau visai nesenai rašiau) kurį tariamai suteikė dievas.

    O dėl didelės grupės... Jei absoliuti dauguma Ugandos gyventojų (kurie beia krikščionys) mano (ir šis manymas sąlygotas jų religinių įsitikinimų), kad homoseksualistus reikia sodint į kalėjimus (kas ten įtvirtinta įstatymiškai)... nebūtinai jie teisūs.

    AtsakytiPanaikinti