Nors karo keliuose propaganda prasidejus krizei kazkaip jau niekam neidomi tapo (mat atsirado gerokai svarbesniu dalyku), taciau televizorius vis dar laikas nuo laiko pazeria visokiu padejavimu, kokia bloga situacija Lietuvos keliuose ir kaip daug zmoniu zusta bei suzalojami... paverkim kartu.
Ir ka gi? Nieko.
Kalbant apie zmoniu elgesio formavima ash visada sakau, kad tam yra vienintelis efektyvus budas yra auklejimas. Jokie draudimai, baudimai, grasinimai, gasdinimai (ir t.t. ir pan.) niekada nebus efektyvus. Efektyvus gali buti tik auklejimas, o aukleti reikia... (DEMESIO!) vaikus (nes dauguma suaugusiuju persiaukleja labai sunkiai).
Paprasta, argi ne?
Taciau griztu ash kasdien po darbo namo ir kasdien matau ta pati vaizda - viduryje gatves sustojusios jaunos "mamytes" pliurpia - aplink jas malasi (zaidzia, laksto, vazineja triratukais etc.) kruva mazu vaiku. Kadangi gatve yra akligatvis, o visi vairuotojai (nuolatiniai gyventojai) ja jau iprate vaziuoti ypac letai (pesciojo greiciu), tai tiesioginio pavojaus nei "mamytems", nei ju atzaloms nekyla.
Beda yra kita: trimeciai vaikai nera suauge zmones, ju pasaulio suvokimas paprastas, jie nesugeba suvokti leistino elgesio niuansu.
Kokia pamoka jie gauna is savo "mamyciu"? Taip, teisingai: zaisti, stoveti ir kalbetis (dar ka nors veikti) viduryje gatves galima. Tai normalu. Tai leistina. Nes jei mama gali taip elgtis, tai ir jos vaikas gali taip elgtis. Ir jei galima stoveti ir pliurpti (na ar zaisti) vidury sios gatves, tada ta pati galima daryti ir viduryje bet kurios kitos gatves. Juk taip?
Sakysite ne? Sakysite, kad buna skirtingos gatves (ir keliai) ir jose (juose) reikia skirtingai elgtis? Jei vienos gatves viduryje galima stoveti ir pliurpti, tai kitoje ne. Na gerai, tarkim. Ale bet kaip jus siuos "niuansus" sugebesite ishaiskinti trimeciam vaikui? Juo labiau - kaip jus sugebesit jam iteigti, kad reikia klausyti to, kas sakoma, nors pavyzdys duodamas visiskai priesingas?...
Toks tad ir auklejimas nuo pat mazens: atsargiam buti gatveje nereikia.
O jei mes taip zmogu auklejam nuo pat vaikystes, tai kokio poziurio mes galime tiketis is suaugusiojo?
Teisingai, to paties.
Į trimečio sąmonę įsijausti sudėtinga. Iš esmės su tamsta sutinku, bet kadangi šiandien graži diena, ieškau optimistinio kampo: galbūt trimečiui taip pat puikiai užsifiksuos, kad vairuotojai turi gerbti pėstyjį?:)
AtsakytiPanaikintiApie mamytes ir ju jaunasias atvazlas man kartais zodziu truksta. Yra teke tiek su dviraciu, tiek ir su automobiliu patirti situaciju, kai vos vaikscioti pradejes vaikas jau sugeba "pabegti" nuo mamytes ir listi man po ratais. Viena karta teko ir nuo kelio sukti (su masina) po tokio inicidento. Ir dar sedint toj pievoj (gerai, jog salia kelio ne griovys ir ne medis ir ne dar kasnors buvo) klausytis mamytes saukimo kodel taip greit lakstau (~30 kmh). Liudniausia, kad nera kaip tokius jaunus tevelius paaukleti - as matyt nieko negaliu jai prikisti (ir tikrai negaliu irodyti) teisiskai, o neteisiskai - tai cia butu tik apsizodziavimas, neduodantis jokios naudos.
AtsakytiPanaikintiVisa vaikyste atzaidziau gatveje. O kur dar? Pradzioje buvo tuscios pievos aplinkui, kurias veliau namais apstate, tai kazkiek zaisdavome ten. Bet tai pabandyk tu pazaisti fule ar kvardra vidury pievos, kai tavo ugis - metras suolyje. Pievos tai supraskit ne kokios ispuoseletos vejos. O normalios lietuviskos pievos.
AtsakytiPanaikintiAisku tos gatves kuriose zaisdavome buvo is esmes tokios pat kaip ir autoriaus minimos - nuosavu namu kvartalo, kur visi vazineja atsargiai, nes zino, kad ten zaidzia vaikai.
Tuomet artimiausia, intensyvaus eismo gatve, tai ta kurioje buvo mano mokykla. Baisi gatve. Po viena eismo juosta i kiekviena puse! Pradedant ja prasidedavo mano suvokiamas "miestas". Jos statusas man buvo toks kaip, kad dabar kokios automagistrales - didele greita gatve, kur reikia buti itin atsargiam. Ir niekada man ji nekele asociaciju su tomis gatvemis kuriose zaidziau.
Ka as noriu pasakyt, tai, kad vaikai, kai jie pradeda leisti laika gatveje vieni - jau yra pakankamai samoningi ir atsargus, neretai atsargesni ir pastabesni uz koki suaugusi, skubanti gatve paskendusi savo mintyse. Ir toks "blogas", mamu pavyzdys neturi jokios isliekamosios zalos.
O tai, kad griztame is darbo pavarge, susierzine ir dar velnias zino kokie, neturi nieko bendro su eismo saugumu :)
Ash irgi zhaidzhiau, beigi vazhinejausi dvirachiu, riedlente, etc. visai normalioje gatveje ir normaliam uzhmieschio kelyje. Bet Tevai visada auklejo taip, kad kiekviena mashina yra potencialus pavojaus shaltinis (nes nezinai kur ziuri ja vairuojantis, gal jis taves nemato), ir jei vazhiuoja mashina - TRAUKIS jai ish kelio, o nelauk, kol ji sustos ar apvazhiuos. Vienas "kiemiokas" pakliuvo po mashina, kitas, tada jau labai aishkiai suvokiau - tevai sako teisybe.
AtsakytiPanaikintiPlius "anais" laikais budavo visokios saugaus eismo "shviesoforas" varzhybos, vezhdavo autobusu kazkur, rodydavo sumaitotus dvirachius, mokomuosius filmukus, spektaklius. Sugebedavo vaikus sudomint eismo saugumu ir uzhklasineje veikloje(nepamirshiu, su kokiu entuziazmu mokinomes KET priesh tarpmokyklines varzhybas).
O kas del pavyzdzhiu, tai vaikas mokosi daugiausia ish to kaip tu elgiesi, o ne ka sakai, taigi nepritariu zhalos nebuvimui.
Tomui: siaip manau, kad Jonas esme pasake.
AtsakytiPanaikintiAs irgi ir po statybas laipiojau ir siukslyne kapsciausi :) ir ka tik nori dariau. Nepaisant to visada buvau mokomas, kad reikia trauktis is gatves, kai tik masina pasirodo - ir ne tik zodziais bet ir pavyzdziu.
Skirtingai nei "mamytes" savo atzalas. Cia ash, vaziuodamas automobiliu, turiu tarp ju ir ir ju atzalu issirangyti...
Teigti, kad toks pavyzdys neturi isliekamosios vertes svelniai tariant naivu atsizvelgiant i tai, kad vaikai paprastai suauge gaunasi savo tevu atspindys...