Anoniminiams lituanistams

Atvirai sakau: uzkniso mane "anoniminiai lituanistai". Kiekviena savaite pasirodo po pora "ne i tema" komentaru ivairiems blogo irasams, kur vel koks nors anonimas piktinasi tuo, kad as rasau be lietuvisku rasmenu. Kai kurie tokie komentarai balansuoja ties izeidimo riba.

Tai va brangieji "anoniminiai lituanistai", pasakysiu jums lietuviskai, idant suprastumet: piskit laukais.

Jei norit kazkam patarineti, ka ir kaip jis turetu daryti, deretu pradzioj bent jau ismokti pasirasyti po savo zodziais.



Bet kad jau apie tai kalba eina, tai manau galiu ir placiau pasisakyti, ka as manau apie ta visa issikerojusi "lituanizma" ir ypac jo fashistuojancia atmaina, kurios apologetu vis daugiau randas lietuviskajame internete...


Pirma. Apie kalbos ir rasliavos santyki.

„Kiekvienos kalbos pagrindų pagrindas – rašyba. Jeigu nėra rašybos, sutrinka pagrindinis šnekamosios kalbos dalykas – fonetika (tartis), tada viskas ima griūti nuo pamatų. Va čia yra blogiausia. Rašybos dalykai turėtų būti kaip šventas reikalas“, - aiškina VLKK pirmininkė Irena Smetonienė.

Suprantu, kad VLKK stengiasi "ginti" lietuviu kalba nuo "priesu", bet teiginiuose vis tiek reikia vadovautis sveiku protu.

Kalbos pagrindu niekada nebuvo rasyba ir niekada nebus, nes ji negali buti kalbos pagrindas.

Todel kad kalba egzistavo dar gerokai pries atsirandant rastui.

Ji egzistuoja ir dabar nebudama jokiais isivaizduojamais (= issigalvotais) "mirtinais saitais" susieta su rastu. Begale zmoniu net ir Lietuvoje laisku neraso, taciau kalba (shneka) kasdien.

Nekalbant jau apie tas kalbas, kur rasto simboliai isvis tiesiogiai nesietini su fonemomis, o zymi zodi (daikta) kaip toki, nieko nepasakydami apie jo (zodzio) tarti. Tas (beje) pasakytina apie visus ankstyviausius zmonijos sukurtus rastus, ar tai butu dantirastis ar egiptieciu hieroglifai - rasto zenklai zymejo daiktus, o ne garsus.

Juo labiau jei kalbesime apie lietuviu kalba: kada lietuviu kalba atsiranda "kaip tokia" pasakyt gan sunku, bet aisku kad tas (i)vyko seniai. Tuo tarpu kada atsiranda lietuviskas rastas? Pirmieji tekstai XVI a. pr., o J.Jablonskis "issigalvoja" lietuviu gramatika isvis tik XIX a. viduryje. Tai savo ruoztu reiskia, kad tiek M.Mazvydo "Katekizmas", tiek K.Donelaicio "Metai" parasyti nesilaikant "rasybos taisykliu" taigi anot I.Smetonienes matyt "sugriuve iki pamatu"? O man kazkaip atrode, kad jie kaip tik tais pamatais butent ir yra...


Antra. Apie 'Ė'

Blogeris cloo* (berods) pradejo propagandine akcija skatinancia rasyti lietuviskai: "ė propaganda!". Akcija-atrakcija grazi ir pazvelges i tai, kokiais simboliu srautais (be didziuju raidziu ir skyrybos zenklu) raso dabartiniai pilnametystes nesulauke "kieti bichai" (irgi panos), manau kad skatinimas lietuviskai rasyti ir destyti savo mintis irgi lietuviskai yra butinas.

Bet velgi: ar tikrai nuo pradedame? Raides tikrai yra pats svarbiausias dalykas kalboje? Jei aš rašau tekstą su mūsų brangiaisiais lietuviškaisiais ženklais, tai nuo to jis tikrai tampa labiau lietuviškas, negu kad tuo atveju kai as ji rasau sveplai?

Man visad kelia sypsena, kai zmogus uzsideda savo tinklarastyje 'ė' simboli tuo deklaruodamas kazkoki ypatinga lietuviskuma, bet tuo tarpu paskaitai jo rasliavas... ir matai, kad sakiniu struktura, minciu destymo budas, vartojamas zodynas savo esme yra ne lietuviskas, bet angliskas ar rusiskas. Ka tokiu atveju gelbsti tai, kad ten viskas parasyta su "ąčęėįšųūž"?

Negi isties kažkam atrodo, kad jei rytoj pvz kas nors pakeistu rasybos taisykles ir vietoj 'ė' imtumem rasyti 'e' arba 'ee' arba dar ka nors (arba vietoje ž - zh arba zc arba... etc etc etc), tai nuo to lietuviu kalba staiga "sugriutu"?

Kalbos garsu zymejimas rasmenimis yra "sutartinis" dalykas, jis nera kalbos pagrindas ir jo pasikeitimai (arba lituanistu nuomone "netaisyklingas" to zymejimo naudojimas) visiskai (savaime) nereiskia kalbos mirties...

O va angliski sakiniai atrajoti lietuviskais zodziais - reiskia.
Arba bent jau man taip atrodo.

As nekalbu idealiai taisyklinga lietuviu kalba (naudoju nemazai kitu kalbu zodziu, kai jie tiksliau atspindi prasme), bet ir neknisu kitiems proto aiskindamas kaip jie turetu rasyti. As gan daznai iskraipau lietuviskus zodzius (pvz. "tureti omeniu", "ononimas"), naudoju sintakses zenklus taip, kaip man labiau patinka, painioju zodziu seka sakinyje - bet darau ta samoningai ironizuodamas ar saipydamasis... (Zinoma kartais darau ir elementarias klaidas, kuriu nepastebiu, nors ir perskaitau irasa pries ji patalpindamas bent du kartus - bet taip yra todel, kad spausdinu skubiai, o skaitydamas tikrinu turini, ne forma)

Man juokingai ir kvailai atrodo jaunuoliai, kurie raso "nebuk 2rnas, warom j tusa" (hmmm... neitikinamai skamba - panasu, kad as nemoku taip rasyt :D), bet ne maziau juokingai ir kvailai atrodo taip pat tie, kurie aiskina, kad jie nebendraus (nesusirasines skype ar e-pashtu) su tais, kas raso be lietuvisku rasmenu...

Jei kazkas nori demonstruoti savo (tikra ar tariama) lietuviskuma, uzsidedamas 'ė' simboli (ar koki nors kitoki zenkla) savo tinklarastyje, tinklapyje, ant buto duru, marskineliu, issitatuiruodamas ant krutines - jo valia. As esu uz visomis keturiomis.
Bet knisti prota kitiems, sukauti idiotiskus shukius, pravardziuoti kitus zmones?...

Jau sakiau ne karta - lietuviskumas yra kazkur giliai (sirdyje).
Ne skustagalviu nacionalistu mitinguose.
Ne anoniminiuose komentaruose, kuriuose aiskinama kitiems, kaip jie turetu (ar ne) rasyti.
Ne paso irase.


Trečia. Tiems, kas jaudinasi dėl mano kalbinių gebėjimų :)

Visiems tiems "anoniminiams lituanistams", kurie dėl man nelabai suvokiamų priežasčių yra be galo susirūpinę tuo, ar aš moku rašyti tekstus lietuviškomis raidėmis... galiu jus patikint, kad moku - ir ant mano klaviatūros nėra nei popieriukų prilipdyta, nei pieštuku užrašyta, kurie skaičiai atitinka kurias lietuviškas raides. Aš vienodai sėkmingai galiu rašyti ir su lietuviškais ženklais ir "sveplai".

Kodėl tada rašau tinklaraštį (ir e-laiškus irgi) "sveplai"?
Tiesiog esu taip įpratęs nuo pat naudojimosi kompiuteriais (ir internetu) pradžios. Ir nematau dėl ko turėčiau jaustis kažkokiu nepilnaverčiu ar "mažiau lietuviu" (kaip kai kuriems atrodo). Aš lietuvis, bet to nefetišizuoju (kaip nefetišizuoju ir to, kad aš vyras, hetero, baltaodis etc). Hmmm... na, bent jau ne iki "tokio" lygio ;)

Įdomu, tie "anoniminiai lituanistai" niekad nepabandė susimąstyti apie tokį įdomų dalyką - internete "tradicinė" lietuviška rašyba yra būtent "svepla"? :) Kodėl taip nutiko žinom (bet tas išties nesvarbu). Faktas gi, kad 10+++ metų visi save ir kitus gerbiantys kompiuterių naudotojai, siekdami, kad kiti galetų perskaityti ju mintis, rašė išimtinai "sveplai". Rašymas su lietuviškais ženklais buvo baisus mouvais ton, nes adresatas labai dažnai gaudavo tik nesuprantamą simbolių kratinį, kurį paskui tekdavo "dekoduoti"... jei pavykdavo :)
Ar taip pažiūrėjus staiga tas "vienintelis teisingas rašymo būdas" neatrodo mažumėle reliatyvus (jei nepasakyt abejotinas)?

Tikėtina, kad laikui bėgant aš imsiu rašyti visą tinklaraštį lietuviškais rašmenimis, bet tai bus tada, kai aš pats tai sugalvosiu (nesunku pastebėti, kad jau ir dabar tą retkarčiais darau), o ne kai kažkoks iš pakelės krūmų išlindęs savo vardo besigėdijantis "lituanistas" man tai nurodys.


Ketvirta. Apie gremezdus.

Zinia, as domiuosi automobiliais.
Ir kievienas (save gerbiantis) automobilistas suprastu klausima pvz.: "Kur montuoti BOVa: pries ar po interkulerio?". Sakinys paprastas ir trumpas, i ji galima duoti trumpa ir aisku atsakyma.
Bet jei vadovautumemes lituanistu "minties polekiu", kaip tai turetu skambeti?
"Kur reikia sumontuoti perteklinio slėgio nuleidimo vožtuvą: prieš ar po tarpinio oro aušintuvo?".
Kas tai?
Taip, tai kalbinis gremėzdas. Formuluote kuria vien rasyt pavargsti, jau nekalbant apie tai, kad kas nors taip kalbetu. Jei J.Jablonskis (?) butu vietoj "sierčikų" pasiules ne "degtukus", bet "laužo uždegamuosius pagaliukus", kazkaip labai abejoju ar jie butu prigije.

Isvis, reikia pasakyti ta vienareiksmiskai - lituanistai su VLKK priesakyje atsilieka nuo gyvenimo. Koks nors uzsienio kalbos zodis, nesant tinkamo lietuvisko atitikmens, is pradziu tvirtai ieina i vartosena, o paskui jau VLKK susizgrimba ir puola issigalvoti, kuo ji reiktu keisti...

Pvz. tiuningas (VLKK: 1, 2).
Turiu "naujiena": sitas zodis jau taip iauges i kalba tu zmoniu, kurie tuo domisi ir tuo uzsiima, kad tu jo is ten jau niekaip neispaisysi, kad ir ka aiskintu lituanistai ar VLKK.
Viskas. Saukstai po pietu.

Vietoj to, kad rasineti beprasmius straipsnelius apie tai, kad "tiuningas" yra svetimybe, ir kad ji reiktu keisti netinkamais pagal prasme (!) "automobilių perdarymas, puošyba", geriau butu sugalvoti kuo pakeisti tuos auksciau minetus gremezdus, nes kitu atveju ir toliau sekmingai bus vartojami BOVas su interkuleriu...



Tai tiek matyt. Bent kolei kas.

_____________
* Beje, "cloo" lietuviskai matyt turetu buti rasoma "klū" ;)