Skaitinejau spydhanterius ir akis uzkliuvo uz vienos minties: europiniai (tiksliau Didziosios Britanijos) time attack automobiliai pasizymi zymiai mazesniu demesiu aerodinamikai nei Japonijos... Pati mintis savaime niekuo neistabi - Europoje time attack prasidejo veliau, tai aisku yra atsiliekama nuo japonu, - pirmiausia demesys kreipiamas i variklius, pakaba, stabdzius (mazdaug tokia tvarka :) ), o tik paskui i aerodinamika (visokius sparnus ir spoilerius).
Kas man idomu, tai kada mes pamatysim kazka tokio kaip Audi S1 sukryzminta su Lotus 78 (ar net Chaparral 2J)? T.y. automobilis ne su kazkokiu vienu kitu sparnu, canard'ais ir atseit difuzorium, bet rimtai - sparnai prieky, gale, sonuose, venturi tuneliai (su tuogi exhaust activation), "sijonai" sandarinantys plokscia automobilio dugna i zeme, gal net ventiliatorius siurbiantis ora is po dugno etc etc etc...
Zinoma pirmiausia klausimas ar isvis tai pamatysim, bet jei paziuretume i ligsioline evoliucija, tai manau kad turetume greitu laiku...
Ar bent as taip fantazuoju :)))))
p.s. kaip blogai su ta lietuviu kalba kai joje truksta zodziu...
mazhytis netikslumas: Chapparal 2J --> Chaparral 2J
AtsakytiPanaikintiViskas priklauso nuo to, kokia bus konkurencija ir paciu TA populiarumas. Tie visi sparnai ir pan nesamones - vidutiniams statistiniams japonams naturalu, o tokiems pat europiechiams - rice, chav, etc. IMHO publikai reikia subresti, kaip subrendo driftui.
AtsakytiPanaikintiBeje, chia jau nelabai audi (tik panaudoti kai kurie audi agregatai, kuriu dalis automobilyje <50%):
AtsakytiPanaikintihttp://i8.photobucket.com/albums/a1/s90r/mantorp%2008/IMG_4540.jpg
Norvegai jau subrendo :).
Pastaruoju metu ne tik lenktyniu komandos pradejo daugiau demesio skirti aerodinamikai. Si sritis mano nuomone buvo pamirsta gerus 20 metu. kaip audi leu leu 1983 silke pasieke 0.30 ar 0.31 pasipriesinimo koeficienta, o calibra su panasiais auto (200sx, eclipse ir t.t.) 0.25-0.26, taip iki tol naujesni modeliai nepagerindavo siu rodikliu dauguma modeliu buvo gerokai virs 0.30. probe conceptas buvo berds 0.19. Dabar sios srities atgimimas. Serijiniu automobiliu gamintojai mazina pasipriesinomo koeficienta, daznai isleisdami specialias modelio versijas (bluemotion, econetic ir t.t., zinoma mazo riedejimo pasipriesinimo padangos bei ilgos pavaros daro siuos modelius kai kam nepatrauklius). tai daroma, norint sumazinti CO2 g/km duomenis (galetu europa pradeti kreipti demesi ne tik i CO2, bet i NOx) va nauja insignia jau turi gera koeficienta 0.28-0.27. net visokie clio sport ir pan turi difuzorius gale.
AtsakytiPanaikintisu sportiniais automobiliais kita istorija, jiems reikia prispaudziamos jegos, tiksliau sumazinti pakelima. pvz ferarri 360 ir kt. turi didelius koeficientus 0.36-0.39, uztai apsieina be dideliu sparnu ant galo, zinoma lenktynines versijos jau turi tuos sparnus. F1 aerodinamikos srityje buvo palikta daugiausiai laisves, tai atsirado visokie bmw sparneliai, honda dramblio aushys, bnv ragai ir reno pelekai. siais metais visos sitos "nesamones" uzdraustos, kad nebesukeltu sukuriu gale ir is paskos vaziuojantis automobilis galetu vaziuoti arciau ir pasitaikius progai lenkti. bolidai "pliki".
mano manymu pagrindinis dalykas, su kuo susiduria lenktyniniu auto kurejai yra kaip sumazinti pasipriesinima tuo paciu sumazinant ir automobilio kelima, o geriausiai dar gaunant ir neigiama kelima, t.y. prispaudima. su formulem tai paprasciau, bet su kebuliniais tai sudetinga.
Tai gal ir TA automobiliu kurejai uzsikrete ta mada? :) JDM nesveikas kultas irgi prie to prisideda.