Kokia man problema kelia ta "standartinio dievo" teorija (skirtingai nuo apskritai dievo teorijos, kaip abstraktaus modelio (pvz. "paskutinio klausimo" prasme)? Na, to judejisko-krikscionisko-ilamisko-etc?
Gal tiksliau net ne pats dievas (jo teorija), kiek zmones kurie tuo "tiki"?
Zinoma Dawkins'as, Harris, Dennett'as pateikia kruva visoku argumentu ir paaiskinimu (su kuriais as net nesiruosiu lygintis), bet mane stebina du paprasti aspektai, kuriuos tie baisiausiai religingieji atsisako matyti:
1. Zmones per istorija buvo prisigalvoje kruva dievu ir kaskart mane, kad jie tikri. Net dabartiniu metu ju yra prisigalvota kruva. Tai kodel tada tas "mano vienintelis tikras" dievas yra tikrai tikras (o kiti tikrai ne)?
2. Yra bendra (moksliskai/statistiskai irodyta) tendencija, kad kuo aukstesnis zmogaus issilavinimas ir intelektas, tuo mazesne tikimybe kad jis tiki dievu (<- primityvia prasme). Niekam nekyla klausimas, kaip cia taip gaunasi, kad ta "neaprepiama absoliuta" geriau supranta ne pirmojo ryskumo proto sviesuliai? Cia kokio nors vidinio paradokso tikrai neslypi? :) Zinoma i siuos (ir kitus panasius) pamastymus yra irgi standartinis "tikinciuju" atsakymas. Jis skamba mazdaug taip: "Gal as ir klystu. Bet jei as teisus, tai ash laimiu viska, o jei ne - nieko nepralaimiu. Gi jei tu teisus, tu vis vien nieko nelaimi, uztat jei neteisus - tu pralaimi viska". Sitas isvedziojimas zinomas kaip "Paskalio lazybos", nera naujas. Is pirmo zvilgsnio jis visiskai logiskai teisingas (nors beje, ir visiskai hipokritiskas :) ), bet pasiknaisiojus internete galima rasti begale ivairiu (iskaitant grieztai matematiniu bei loginiu) siu "lazybu" problematiskumo demonstraciju...
As ju irgi neperspjausiu (net nebandau), bet man (kaip visad) kliuna paprasta akim matomi dalykai... tai visu siu argumentu akivaizdus antropocentriskumas.
Pirmiausia, tai pacios tokios "svarstykles" isvis turi bet kokia prasme tik tuo atveju jei dievas egzistuoja (jeigu jo nera, tai visi sitie isvedziojimai yra tiesiog beprasmiai, kaip ir bet kurios kitos lazybos del nesamu/neirodomu/nepatikrinamu dalyku). Taciau jei jis yra, tada matyt isvis nederetu veltis i tokia sofistika, o tiesiog juo tiket (ar katais)...
Antra, negana to, kad dievas turi buti, jis dar turi buti butent tam tikro konkretaus modelio, o ne kitokio. Tas konkretus dievo modelis turi buti konkreciai suinteresuotas butent specifiskai tuo, kad kazkas tiketu butent konkreciai juo (o ne kitais dievais, ar isvis netiketu). Atsizvelgiant i tai, kad jis absoliutas, tokie grynai zmogiski juo rupesciai atrodo keistoki... juk kaip absoliutas jis turetu but pajegus viska vertint absoliuciai. Atsizvelgiant i tai, kad dievas begalinis ir absoliutus noretusi lyg ir daryti isvada, kad zmogus jo suprasti tiesiog nera pajegus del to ir priskyrimas jam kazkokiu zmogisku emociju ("jis manes nemyyyyyli!!! :( " ) yra naivus ir kvailas - tiesiog zmogiskas ( cia panasiai, bet dar labiau, kaip kad skruzde yra nepajegi suprast ka masto ir kokias emocijas patiria zmogus). Taciau zmogus vis tiek ta dieva stengiasi sugrust i prisukama muzikine dezute.
Trecia. O ka, jei tas dievas isties toks ("susirupines") (yra)? Ir ka jeigu tas "giliai tikintysis" suklydo ji "pasirinkdamas" ir visa savo gyvenima garbino klaidinga dieva? :))) Kaip tada pasikeicia visos sios lazybos? ;) Ar nera tokiu atveju "saugiausias" sprendimas buti tiesiog netikinciu? :) Nes jei tas dievas isties toks zmogiskai (perdetai) emocingas, tai jam turetu daug labiau patikt tai, kad kazkas isvis niekuo netikejo, negu tikejo ne tuo kuo reikia... :DDDDDDD
Cia as nesistengiu duoti jokiu galutiniu atsakymu... tiesiog siaip - truputeli pamastymu :)
Tikejimus sieja viena smulkmena - visose religijose yra tikima, kad zmogaus likimas yra pavaldus "kazkam", ir jeigu "prasysi" to kazko malones, galbut likimas bus tau palankesnis.Tikejimas yra elementarus pripazinimas SAU, jog pats nesi dievas pirmiausia.Prasymas visuomet turi perkeltine prasme - pradedant aukomis, t.y.turto arba rysio su artimaisiais paaukojimas, arba siuolaikine, svelnesne forma - visokias meditacijas ir meginima susivokti, kurlink einant tavo asmeninis planas atitiks visuotini plana, ir tu isvengsi konflikto su tuo "didesniu planu", kuris tave gali suminti kaip koks traukinys, jei jo nepaisysi.O vardai, ir plano kureju formos - antraeiliai ir ne tiek svarbus dalykai.
AtsakytiPanaikintiStatistiskai irodyta, jog UK gyventojai yra maziau patenkinti savo gyvenimo kokybe, negu afganistano.Cia galima isvesti paralele, jog ispruses zmogus procentaliai irgi bus maziau laimingas/patenkintas.Klausimas toks - ar galima butu teigti, jog issilavinimas ir elementari laime gyvenime retai sutinkami kartu? Jeigu taip, tai ko tas issilavinimas apskritai vertas? Isprusimas apkritai neuztikrina nei mastymo sugebejimo, nei kazkokios kokybiskesnes emocines ar ten dvasines busenos (juk nieks nesako emociniai susirgimai - sako "dvasiniai").As nesakau, kad zinios pacios savaime trukdo, bet kad negarantuoja nieko, tai akivaizdu. Cia panasiai kaip su klausa - paradoksas, labai daznas zmogus su islavinta klausa, turi prasta muzikini skoni.Ir atvirksciai - begale zmoniu apskritai be klausos, turi tikrai gera muzikini skoni.Kaip tai imanoma? Kaip zmogus gauna informacija is to kurinio, jeigu jis visiskai nepajegus jo ivertinti gramatiskai?
Tikejimas i Dieva, yra paprasciausias tikejimas, jog biosfera vystosi ne savaime.Mes galime tiketi, jog vistos vystymasi lemiancios aleliu kombinacijos yra kazkokiu nesuvokiamu budu ivykusi vandenilio atomo evoliucija iki supersudetingu organiniu junginiu.Taciau mes galime tiketi, jog kazkada buvo "paseta" informacija i negyva mineralu pasauli, kuris "revoliucionavo" i organika.
Jokio antropocentrizmo as cia nematau.
Apie sauguma.Niekas neuztikrina zmogui saugumo (nors, jei neklystu, tai yra viena is pirminiu mokslo uzduociu, kuriu jis taip ir neivykde/ys). Ir nieko nuostabaus, jog prarade tikejima mokslo pasiekimais, zmones uzsiima dvasinemis disciplinomis.IMHO tai gerokai prasmingiau nei dometis kokia nors farmacija ar siauraprotiska dietologija.
Jeigu visai sutrumpinus tai ka tu cia sakai, tai gaunasi: "jei tik as noriu, kad man gyventi butu "lengviau", tai bet kokios "priemones" tam pasiekti yra tinkamos". Ok, man taip neatrodo, bet nesigincysiu. Taciau nuo to (primityvaus) dievo teorija netampa nei protingesne, nei pagrista, _nei_tiesa_.
AtsakytiPanaikintiSu pirma tavo pastraipa as visiskai sutiksiu. Taip, skirtumas is esmes yra poziuryje: ar tu siame lektuve pavadinimu "gyvenimas" esi pilotas ar tik bagazhas. Dauguma zmoniu /yra/ bagazas, del to jiems visiskai normalu yra ir racionalizuoti ta busena.
As nesu (nesuvokiu saves kaip) bagazas, del to ir nekaltinu abstrakciju (dievo, likimo, abstrakcios valdzios etc), jei kazkas ne taip. Ir akivaizdu, kad tokiu atveju ir prasyti tu abstrakciju pagalbos beprasmiska.
Siaip truputi keista, kai tu cia atstovauji totalu determinizma, nors pries keleta dienu man stengeisi irodyt, kad pasaulis absoliuciai nedeterministiskas :)
Sutiksiu taip pat ir su tuo, kad laimingiausi yra kvailiai. Bet cia joks atradimas - sita tiesa matyt sena, kaip pats pasaulis. Tik tu kazkodel is to darai isvada, kad reikia stengtis buti kvailiu. Man taip neatrodo. As manau, kad ir bunant protingu galima (stengtis) buti laimingu.
Zinios savaime nieko negarantuoja - taip.
Isprusimas savaime neuztikrina mastymo gebejimu - taip.
Bet va su kuo nesutiksiu, tai kad nera niekaip susije. Be ziniu, mastymas mala tusciai. Ir atvirksciai - zinios be mastymo neturi prasmes.
Zmogus yra protingas (/homo/ yra /sapiens/) tik kai jis turi zinias ir sugeba jomis naudotis. T.y. abu pozymiai yra butini.
Tikejimas dievu, arba kaip tu sakai, tikejimas, kad biosfera vystosi ne savaime, teoriskai gali egzistuoti ir net matyt galetu vienam ar kitam pavidale buti vertinamas, kaip imanoma hipoteze.
Bet va tikejimas dievu, kuris gyvena danguj, pagal savo pavyzdi nulipde Adoma, is kurio sonkaulio pagamino Ieva, paskui pats nusiunte pati save i zeme, kad butu ten pats butu nuzudytas ir savo paties mirtimi ispirktu zmonijos nuodemes pries pati save?... tai juk yra tiesiog nesamone. Ir tai yra totaliai antropocentriska. Toks dievas akivaizdziai neturi nieko bendro nei su visatos sukurimu, nei su dar kuo nors, o egzistuoja tik zmoniu issigalvojimuose. Taip pat ir tikejimas, kad tam dievui, jei jis egzistuotu, rupetu ar ten kazkoks atskiras Jonas is Pabezdoniskiu jam meldziasi ar ne yra nesamone (non-sensas).
Pasikartosiu, nes nors atrodytu ta aiskiai pasakiau, bet tu kazkaip stengiesi ignoruot.
As nesu pries dievo hipoteze, jei mes ta dieva suvokiam, kaip pvz. energija, superdesni, metakonstanta ar pan. Bet as nelabai "suderinamas" su neismaneliu kliedesiais apie kazkoki tariama bicha, kuris akivaizdziai ju paciu issigalvotas.
Jeu vien del to, ir visas sitas tavo atsakymas yra zmogo-centriskas - tu vertini viska grynai subjektyviomis zmogiskomis emocinemis kategorijomis: "jauciuosi laimingas", "jauciuosi saugus"...
Taigi griztam prie to paties. Tai, kad kazkam lengviau gyventi (t.y. jis jauciasi "laimingesnis", "saugesnis"), jei jis issigalvoja isivaizduojama drauga su kuriuo galetu kalbetis, nepadaro to isivaizduojamo draugo realiai egzistuojanciu.
Paprasta.
Seip pastebejimas ne i tema - bet judu su andrium tiek isismaginot komentaruose, kad turinio prasme komentaras/diskusija jau ima lenkti pati bloga =). Gal jau reikia atskira skilti kurt?
AtsakytiPanaikintina, visu pirma as nieko neatstovauju, nebent totalios pozicijos vengeja.Lektuvo pavyzdys tinka gal tik kaip sociumo modelis.Gyvenimas yra kur kas platesnis dalykas negu zmoniu visuomene.
AtsakytiPanaikintiZmogus PROTINGAS yra tokia pati nieko nesakanti kategorija, kaip zmogus STIPRUS.Tai yra iranki gerai ivaldes gyvunas, ir to irankio ivaldymas nesuteikia jam jokiu rimtesniu pranasumu pries toki pati, taciau visai kita iranki ivaldziusi gyvuna.Pranasumai siuo atveju priklauso nuo situacijos, o situacijos, kaip zinia, mes kol kas patys nevaldom:)Kvaili ko gero paprasciausia apibrezti kaip degraduojanti osobiu, bet pasakyk man - ar maza mes zinome genialiai protingu degradu istorijoj? Kiek tik nori, pradedant nuostabiuoju erodu ir baigiant musu dienu monstrais.Uzsiknistum vardinti.Vienok, visi jie buvo nusikalteliai zmogzudziai.Matai, jeigu kvailumas gali buti fataliskas dalykas paciam kvailiui ar keliems aplinkiniams, tai mastantis kvailys gali sunaikinti istisas civilizacijas - siandieniniai zmogeno proto vaisiai ta padaryti mus jau igalino.Protas yra kastuvo tipo irankis, grubus ir pavojingas.Ypac jeigu yra astrus:)
Tuo tarpu kai mes kalbame apie Dieva, tai kalbame butent apie tai, kas vercia musu kastuva dirbti vienas, arba kita, kad ir priesinga kryptimis. Va cia ir papuoli i juoda beforme juodaja skyle su visais savo protais ir ziniomis.
Del ko sunku "diskutuoti" su "tikinciaisiais"?
AtsakytiPanaikintiDel to, kad po to kai jau itikejai nesama superbutybe, niekas tau netrukdo priskirti jai absoliuciai bet kokius nuopelnus savo nuoziura... logika ir protas (t.y. faktai ir argumentai) ilsisi.
Gal jau tiek to, as nesiimsiu aiskint, kodel ydingas teiginys "vaikai buna geri ne todel, kad juos tevai aukleja, bet todel, kad kaledu senelis dovanas jiems atnesa"...
:)))
http://www.esquire.com/features/ESQ0207GREETINGS#
AtsakytiPanaikinti