2008-12-03

Signatarai sakot? :)

Nei man gaila tu rentu signatarams nei ka. Nebutu gaila jei jie ten gautu ir 10kLt i menesi. Nepaisant netgi to, kad jie perdetai susireiksmina: "um, chest' i sovest' nashei epohi".

Ir tikrai nemanau, kaip megstama teigt kad jie niekuo nerizikavo ar rizikavo maziau nei buve prie parlamento ar TV boksto. Tereikia paziuret, kas nutiko musu prieskarines respublikos auksciausiems politikams. Su retom isimtim jie arba pabego i vakarus, arba buvo gailestingos tarybu valdzios numarinti.


Man tik va vienas dalykas idomus: paciu signataru signatariskumas :)
Zodis lyg ir reikstu, kad signataras yra tas, kuris kazkatai pasirashe. Tarsi aisku.
Ziurekim toliau: ar bet kas, kas pasirase kurioje nors dokumento vietoj yra jo signataras?
Kaip pvz. tarkim paziurekim i Vyriausybes nutarima. Pagal istatymus ji pasiraso (taigi jo "signatarais" yra) Ministras Pirmininkas ir atitinkamos srities ministras. Ok?

Bet pagal Vyriausybes darbo reglamenta, ji (t.y. Vyriausybes nutarimo dokumento originala) "vizuoja" (kas reiskia ne ka kita, kaip "pasiraso") visa eile ivairiu valstybes tarnautoju (ministerijos teisininkas, Vyriausybes teisininksi, Vyriausybes kancleris, o priklausomai nuo konkretaus nutarimo dar ir kiti...). Ar jie visi gali buti laikomi signatarais? Abejoju, ar kas nors gincytusi, kad negali. Ir cia reikia pabrezti, kad auksciau minimu asmenu teise/pareiga "vizuoti" yra itvirtinta teises aktu.

Dabar pazvelkim i situacija su gerbiamaisiais signatarais.
Pagal galiojusius istatymus kovo 11-osios akta turejo pasirasyti du asmenys: Auksciausiosios Tarybos pirmininkas, bei AT sekretorius (jei dar teisingai pamenu). Taigi kovo 11-osios akto signatarais yra tik 2 asmenys: V.Landsbergis ir L.Sabutis. Teises aktai nenumate nei teises nei pareigos ant to akto originalo pasirasineti kokiems nors kitiems AT deputatams (t.y. skirtingai netgi negu auksciau aptartame Vyriausybes nutarimo pavyzdyje valstybes tarnautojai).

Tenka konstatuoti, kad visi kiti, kurie priraite parasu ant to lapo nera signatarai. Jokie :)

Kitas idomuma kelias aspektas yra klausimas, jei jau taip, tai kodel signatarais nera laikomi asmenys kurie nepasirase ant to lapo? Lyg ir nebutu klausimo - nepasirase reiskia nebalsavo "uz", kas dar neaisku?
Paziurim detaliau. Is tuometiniu AT deputatu balsavime:
susilaike: Akanovichius, Jankelevicius, Maceikianecas, Peshko, Suboch, Tomashevicius;
nedalyvavo: Kashauskas, Medvedevas, Stakvilevicius;
priesh nebuvo.
Jie visi neitraukti i signataru nomenklatura.

Parlamentu specifika pasaulyje (ir Lietuvoje) ta, kad ju priimti teises aktai laikomi priimtais parlamento kaip (ypatingo) organo, bet ne isimtinai tu parlamentaru, kurie balsavo uz (del to visad naiviai juokingai skamba seimanariu pasiteisinimai, kad jie nebalsavo uz viena ar kita istatyma :) ).
Susilaikiusiu AT deputatu pozicija jau seniai yra paaiskinta (dar pries balsavima): jie susilaike del to, kad atstovavo tautines mazumas ir ju nuomone (nepaisant to, teisinga ji mums atrodo, ar ne) savo lietuviu tautos apsisprendimo teise turejo igyvendinti patys lietuviai (mazumele supainiojo tautiskuma su tauta, bet ne visi gi teisininkai tarptautininkai :) ). Tai, kad jie nebalsavo "pries" manau aiskiai pasako ju pozicija.
Del tu, kurie isvis nedalyvavo... ir ko man atrodo, kad jei tik jie butu "dalyvave", jie tikrai "butu balsave" "uz" ("oficialios" nuorodos: 1 2)


Kodel tada visi AT deputatai nera signatarai???


Taigi... apmastymui...

6 komentarai:

  1. Pidarai jie, ne signatarai. Jie turėjo duoti teisę tautai pasirinkti per referendumą nori jie būti „laisvi“ ar ne.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tauta pasirinko. Paskaityk literaturos.

    Tu visose temose reiskiesi, vos ne i kiekviena irasa atsakineji, bet nifiga daugumoj temu nerauki.

    Sajudistu pagrindinis (ir kone vienintelis) sukis einant i rinkimus buvo atkurti nepriklausomybe. Kaip manai - kam juos isvis ten isrinko?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Man tavo įrašai nafig reikalingi. Ir man nenurodinėk ką man skaityti ir ką daryti, gerai? Sąjūdistų šūkis iki šiol tas pats – apginti Lietuvą nuo rusų. Pagal galiojančius to meto aktus, kiek prisimenu, išstojimą reglamontavo LTSR konstitucija. Ar žinojai tokią?

    AtsakytiPanaikinti
  4. Galvojau ta paskutini irasa isvis ismest :) Bet paskui apsigalvojau - kodel gi neatsakius? :)
    Paeiliui:

    1. Jei ka, tai cia tu mano bloge rasineji... Nepastebejai ;)

    2. Jei nusisneki - manau, kad pasiulymas pasidometi tam, kad daugiau nenusisneketum yra labai logiskas. Visi sutinka? Taip! Dziaugiuosi.

    3. Gerai, kas nors supratai ko Sajudis sieke :)

    4. Nuejau ir tycia pasiemiau is lentynos LTSR konstitucija (ir TSRS irgi :) ).
    Jei ka, LTSR konstitucijoje tik vienas straipsnis 69 (simboliska, ane?) kalba apie isstojima: LTSR pasilieka sau laisvo isstojimo is TSRS teise. Jokios papildomos sios teises igyvendinimo tvarkos nera. TSRS konstitucijoj beia irgi yra tik vienas straipsnis apie tai: 72 straipsnis, Kiekvienai sajunginei respublikai paliekama teise laisvai isstoti is TSRS.
    Jokie kiti teises aktai isstojimo taip pat nereglamentavo - nes ta vadinamoji "teise" buvo tik formali apsimestine.
    Taigi. Net jei vadovautumemes tavo logika (t.y. nekreiptumem demesio i okupacija ir aneksija) tai net ir tuo atveju viskas atlikta teisingai - Lietuva tiesiog pasinaudojo savo teise.

    5. Ar dabar matai, kodel reikia knygas skaityt?
    Ka raso LTSR konstitucija zinotum pavyzdziui... :DDDDD

    AtsakytiPanaikinti
  5. Nesipuikuok. Galiu iš viso nerašyti. Kodėl nebuvo surengtas referendumas apsispręsti?

    AtsakytiPanaikinti
  6. Todel, kad to paprasciausiai nereikejo. Zmones, kuriuos isrinko, buvo isrinkti butent tam, kad "isstot" (nors tai joks isstojimas) - del pastarojo dalyko jokio klausimo nebuvo. Klausimas buvo tik kaip greitai: ar iskart ar palaukt dar...

    AtsakytiPanaikinti