Resypseneles

Is pradziu norejau parasyti komentara apie sypseneles kaciu lopsiams. Bet paskui nusprendziau, kad tai gausis gana ilgas postas...

Taigi: Apie sypseneles ir juokus rimtu veidu.

As beveik netgi buciau linkes sutikt su tuo ka ponas raso... o bet taciau... kaip visada yra keletas bet :)

Gal kazkokiais punkteliais:

1. Taip, zodziais (paciais simboliais) perduodama mazesnioji dalis informacijos. BET. Viena, tai: zodziais perduodama informacijos dalis yra esmine (vadinkim pvz. bazine informacija - jei jos atsisakom vien is likusiu procentu mums jokios naudos). Visa kita yra tik tos bazines informacijos korekcijos. Antra: ne visa likusi dalis yra perduodama tik "kuno kalba". Yra kruva informacijos perduodama budais tiesiogiai susijusiais su zodziais. Kaip pvz. skyrimas intonacija. Informacijos perdavimas sakinyje zodziu seka . Arba seka zodziu sakinyje. Sintakse... zodziu iskraipimu, etc etc etc.
Isties bent jau mano kuklia nuomone atsizvelgiant i ta fakta, kad dauguma zmoniu isties nifiga nemoka skaityti kuno kalbos (daro tai nesamoningai labai rudimentiskai), tai ta pacia jau "kuno kalba" grieztai imant ne tiek ir daug tos informacijos perduodama. Didzioji dalis jos "kabo" ant tu paciu zodziu.

2. Ir is to isplaukia kitas dalykas, kur as nesutinku: tai pono izvelgiamas milziniskas skirtumas tarp kalbejimo ir rasymo. Taip, rasant zinoma reikia tiksliau rinkti zodzius, ir taip, rasant perduodamas informacijos kiekis zymiai mazenis, bet tai ir tik tiek, - jokio kazkokio superskirtumo tarp kalbejimo ir rasymo nera.
Kai zmogus kalba, jis taip pat deda tas sypseneles kaip ir rasydamas: ten nusisypso, ten aki pamerkia, ten kakta suraukia. Ta pati jis daro ir rasydamas.
Analogiskai yra ir su juokais - zmones ir zodziu juokaudami perjungia savo kuno kalba taip, kad ji siustu signala "as kalbu rimtai", t.y. "nededa" jokiu sypseneliu. Paprastai jumoras ir buna butent tame, kad kalbama visiskai rimtai, o is tiesu tai yra nerimta. Siaip as uz sypseneles, pats jas daznai naudoju. Bet yra situaciju, kurios ir zodziu tariamos rimtu veidu, ir rasant jokiu sypseneliu nereikalauja (ir tai ne tik juokai, bet ir ironija, pasaipa etc).
Sakai reikalingas kontekstas? Galbut. Bet daugumoj atveju kontekstas jau yra musu galvose. Jo nebutina issamiai isdestyti salia:
- Ka daro moteris po sekso?
- Trukdo!
Negi isties reikia destyti konteksta arba paisyti kruvas sypseneliu, kad perduoti sita juoka?
Jumoro jausmas dalykas matyt individualus, bet ne iki tokio gi lygio kaip bandai parodyt. Juolab beje, kad tamstos aptariamam atvejuje kontekstas buvo - tai paties tamstos klausimas :) (Ten tam pokalbyje tai man isvis keista, kaip tu ten kazka tokio izvelgi mano atsakymuose, kai as tiesiog permusu kamuoli atgal i tavo korto puse - pats ne karto neservuoju)

3. Jei gali nejuokaut - nejuokauk? Cia religine dogma?
Imho cia patarimas nesveikai perdetai rimtiems dedems :)
Man atrodo daug geresnis butu: jei gali juokauti - juokauk. Beda gal tik ta, kad tai ne visada gaunasi. Ar taip?

4. Ir pabaigai... dar vienas niuansas, kuriuo man daznai nepatinka sypseneles.
Tai kad dabar tapo madinga uz ju sleptis. Zmones mano, kad jiems visai nebutina galvoti, ka jie raso (ir kontroliuoti leksikos), jei tik pabaigoje prideda sypseneliu kruva. Kaip pvz:
- Tu gi bl* debilas! :DDDD P*daras nedap*stas!!! :))))
Kaip suprantui, cia jau "tipo" viskas ok. Jokio izeidimo tokiam pasisakyme kaip ir nera. Cia jis "tik pajuokavo"...
Vat jei butu parasyta be sypseneliu, juk visai kitas reikalas butu?


Apibendrinant: Sypseneles yra gerai, kai laiku ir vietoj. Kai kada jos nereikalingos.
Tai matyt ir tiek. Netgi tikiuosi, kad visi sutiks :)