2008-10-15

LKSR.LT?

Kaip ten rusai sako? "Za chto borolis', na to i naporolis'" :)

Pamenu kokia bloga buvo LTSR, kaip ten buvo ribojamos zmogaus teises, kaip ten visus skriaude, kaip valstybe nepasitikejo savo pilieciais, stengiesi reguliuoti kiekviena ju zingsni, mane, kad jie kvaili it vaikai ir reikia juos uz ciuprynos tampyt ir ausis jiems sukiot... na ir t.t. Manyti, kad pilieciai suauge, atsakingi, protingi zmones (dauguma bent jau) buvo negalima.

Aciu Auksciausiajam, kad musu demokratinej salyje tai pasikeite!!! :D

Taip pat dar pamenu (nors ir gan miglotai - jaunas buvau), kaip Andropovo laikais buvo isibegejus kova su alkoholizmu... Tas irgi dabar pasikeite (aciu tam paciam :) - pagaliau suvokta, kad kovoti ner ko (kaip kazkada juokavo KVN'as: "kitose salyse tiesiog nuima derliu, a u nas "bitva za urozhai!"" ), reik zmones auklet...

Nors ne, palaukit. Niekas gi nepasikeite!!!

Musu brangiausioji salis jau ima pranokti LTSR savo alkoholio apyvartos "reguliavimo" grieztumu. Pas mus dabar jau negalima netgi veziotis automobilyje atidaryto alkoholinio gerimo butelio :)))

Mane ir vel stebina - cia ka, Lietuvoj isties kazkokios lenktynes vyksta: kas absurdiskesne teises norma pasiulys?

Kiek laiko uzima atidaryti (tarkim) degtines buteli? Gal kokia 0.5 sekundes? Tai koks skirtumas ar jis atidarytas ar ne?
Be to - ka reiskia "atidaryta pakuote"? Ar degtines butelis, kuris buvo atsuktas ir vel uzsuktas yra "atidaryta" ar "uzdaryta" pakuote?
Ir ka reiskia "automobilio salonas": ar lengvojo automobilio bagazine tai "salonas" ar ne?
Ir pagaliau - koks skirtumas, net jei ash buciau pilna masina prisikroves "atidarytu pakuociu", tas vi-sis-kai nesvarbu. Kas svarbu, tai kaip ash vairuoju ir ar nesukeliu pavojaus kitiems eismo dalyviams - o tai priklauso ne nuo atidarytu pakuociu salone, o nuo alkoholio kiekio kraujyje, t.y. nuo to kiek ash jo "suvartojau".

Kovojom uz asmens laisve ir jo galimybe prisiimti atsakomybe uz save ir savo veiksmus, o ne buti valdzios stumdomam ir pastoviai nurodinejamam kaip elgtis, ir kaip suprantu tai pasiekem - valstybe mums labai aiskiai pasakys ir nurodys ka reiskia buti laisvam ir atsakingam :). Itariu tuoj sulauksim draudimo tureti/laikyti atidarytas alkoholio pakuotes isvis visur isskyrus tam aiskiai nustatytas vietas, kuriom reikes gauti isankstini vienkartini leidima...
Groteskas?
Nemanau.

Ir kas gi sio ismintingo pasiulymo autorius? Ponas. A.Matulas.
O kokiai partijai jis priklauso? Net nezinant, kiekvienas, kas susipazines su Lietuvos naujausia teisekura, turetu nesunkiai pazinti si braiza - zinoma, kad konservatoriams ar kitaip nudien: krikscionims demokratams.
Tas zinoma ironiska (bet tik truputi), kad pagrindiniai kovotojai pries socialistini raudoni patys ir juo ir yra labiau persiseme...

Net jei pazvelgsim i pati krikscioniu demokratu pavadinima akivaizdu, kad jis stipriai netikslus (o jei nevyniojant, tai tiesiog oksimoronas). Pirma, tai vertybiniu poziuriu akivaizdziai katalikai, o kaip mes zinom, katalikai tai tokia perdem jau radikali krikscionybes "atmaina" (na, mazdaug kaip komunistai socialistu, anarchistai liberalu ar "Frontas" lietuvisku socdemu ;). O demokratija ir katalikybe... tai cia skamba mazdaug panasiai kaip skambetu fashistine demokratine ar demokratine diktaturine partija. Katalikybe savo ideologija akivaizdziai anti-demokratiska ir diskriminacine - pavyzdziu toli ieskot nereikia, tereikia pazvelgt i ju poziuri i moteri, seima ar homoseksualus... Tai partijai labiau jau tiktu pavadinimas socialistine - ne tik del savo teisekuriniu polinkiu, bet ir del tariamai socialinio orientavimosi, bei bendro ideologinio/moralinio-vertybinio tapatumo.
Marksas tikejo (esminis zodis) kad apvertes aukstyn kojom religija - atsisakes dievo, jis kuria moksla (ir tam tikra dalim jis zinoma tai dare). Bet jis kazkaip nepastebejo to fakto, kad a-teizmas yra ne kas kita kaip teizmo rusis. Kokybiniu poziuriu ne tiek jau svarbu ar tai politeizmas, monoteizmas, technoteizmas, ateizmas ar dar koks kitas teizmas - tai vistiek lieka religija. Ir marksistine-socialistine ideologija (religija) labai jau artima krikscioniskos-katalikiskos ideologijos (religijos) giminaite (galima sakyt palikuonis) - jei atmestumem pacia dievo buvimo/nebuvimo diskusija, bei tuos mokslinius (ir tariamai mokslinius) samprotavimus apie kapitala, ekonomika, seimos ir visuomenes vystymasi, klasiu kova etc. (kurie siaip tik salyginai gali but priskirti ideologijai - jie greiciau tik palaikantysis ramstis, panasiai kaip krikscionims kreacionizmas), tai socializmas ir katalikybe savo vertybemis, morale, mastymo kosheriskumo (va cia tai zodis! :) kategorijomis akivaizdziai be galo artimos (jei ne tapacios).
Hmmm... na ir to atspindzius mes akivaizdziai matom realybej.


Tai ka gi: sveiki atvyke i Lietuvos Kataliku Socialistine Respublika :D


p.s. Beje. Is to, ka pasakiau apie marksizma, kai kas gali skubeti daryti isvada, kad isvis neimanoma ideologija, kuri nebutu religija. Mano nuomone taip nera.
Akivaizdu, kad ateizmas ir teizmas kokybiskai tapatus: nes teiginiai "As tikiu, kad dievas yra" ir "As tikiu, kad dievo nera" yra esme tapatus (kazkas tokio: [D]=[-D] :). Abu vienodai neirodomi ir siaip... dievas, jei jis "yra", pats sprendzia ar jis yra ar jo nera :DDD
Taciau mes galim (pabandyti) atsisakyti sito "tikejimo" isvis (t.y. ne tikejimo kaip tokio, nes neimanomas zmogaus gyvenimas netikint ("as tikiu, kad rytoj patekes saule" etc.), bet tikejimo tuo, kad dievas yra/nera), t.y. nustoti operuoti siomis kategorijomis arba bent jau pradeti ziureti i dieva kaip i modeli (fikcija), kuris padeda paaiskint tam tikrus dalykus (iseinant is musu dabartinio zinojimo lygio) ir tiek, - bet ne i kazka, kam galime pritaikyti "buvimo" savoka ir paskui del to gincytis.
Sia prame dievas butu tokia pat abstrakcija/hipoteze/modelis/fikcija, kaip ir daugybe kitu abstrakciju/hipoteziu/modeliu/fikciju...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą