Perskaiciau "Kaip tampama albinosais". Greitai, per diena. Tas matyt sako kad knyga isties nebloga ir patraukianti (sakyciau uzburianti, bet apie tokia knyga kalbant tai skambetu keistai). Knyga kuria verta perskaityti visiems paaugliams, kurie daznai linke kvailai idealizuoti kara.
Kita vertus.
"Kitos epochos "Dievu miskas""????? Jus matyt juokaujat?
Gal reiketu perskaityti minetaji "Dievu miska", kad atgaivint mazumele atminti, kas tai per knyga, apie ka ji, kokia ji ir kodel ji vertinama kaip vienas lietuviu literaturos sedevru. Ir nepykit, bet, "albinosai" niekaip ir ne pro kur iki "misko" netempia.
"Dievu miskas" vertinamas del savo visumos: del kalbos kuria jis parasytas. Del subtilios pasaipos ir gebejimo juoktis taip pat ir is saves. Del gebejimo islikti zmogumi, net kai tai atrodo neimanoma ir sypsotis mirciai i akis (akiduobes?).
"Kaip tampama albinosais" gi, visai kitokia knyga. Kalba "ypatinga" keiksmazodziais (ta itin pazymi komentarai - bet nuo kada tai tapo privalumas? Keiksmai buvo visada, bet tik pastaruoju metu staiga juos prireike vartoti dainose ir literaturoje, jei nori, kad tai butu "konkretu" ir "kieta"). Ironija? Reta ir paprasta... kaip paprastas ir pats tarybinis kareivis zinoma (juk ne Stuthofas su jo intelektualais). Gebejimas islikti zmogumi? Cia gal tose vietose, kur "duchinami" "jauni" (is serijos "Sruoga tapo capo" - jei kas supranta ;)?
Lieka matyt tik pats turinys. Kuris isties pakankamai slogus ir atmusa bet koki nora kariauti su Baltarusija :D
Gera knyga. "Konkreti".
Bet joks sedevras.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą