Vakar vel netyciom uzmeciau aki i kazkokia labai polemine laida. Kalbeta apie abortu uzdraudima (arba kaip vadina abortu priesininkai: "reguliavima" (mintis tiesiogiai nesusijus su tema, bet idomu, kad Lietuvoj kaip pagrindinis reguliavimo metodas yra suvokiamas uzdraudimas - jei kazkas uzdrausta, vadinasi sureguliuota - jei dar neuzdrausta, reiskia nesiskaito (kad sureguliuota :D ))).
Mano pozicija aprioriskai aiski (kiekvienam, kas sitas rasliavas skaitineja) tai jos nedetalizuosiu.
Tik siaip, idomus pasirode vienas dalykas: bandymai pateikti tariamus mokslinius (biologinius/evoliucinius) argumentus spresti problemai (jei mes isivaizduosim, kad problema yra), kuri is esmes yra etinio moralinio pobudzio. Sakyciau tai ne tik naivu, bet ir tiesiog kvaila (situacija savo esme analogiska, kaip su homoseksualizmo uzdraudimo moksliniu "pagrindimu").
Kaip pvz. vienas toks "argumentas": vaisius, jau nuo ten kazkeliu savaiciu jaucia skausma. Na ok. Tarkim, kad jis isties jaucia. Kazka.
Bet...
Skausmas (kaip visad galima uzmest aki i wickipedija) yra dalykas subjektyvus. Tai esmine jo savybe. Jei kazkas sako (parodo), kad jam skauda - tai skausmas yra. Jei ne - jo nera. Tam reikalinga jei ne samone, tai tam tikro (gana auksto) lygmens saves suvokimas. Ir, kas yra matyt esminis pozymis, reikalingas suvokimas, kad tai yra butent skausmas. O ne tarkim, tiesiog "nuostoliai". Jei is veikiancio kompo islupsim USB pele, ar jis jaus skausma? Aisku, kompas fiksuos pasikeitima, "suvoks" kad dingo viena jo dalis (periferine), bet skausmo nejaus. Cia kiekvienam aisku.
Jei imsim slieka ir perkirpsim pusiau. Jis aisku, kad tai jaus, nes ims rangytis visaip. Bet ar jaus skausma? Suprantu, kad visokiems gyvuneliu myletojams zinoma jo labai gaila ir jie puls sakyti, kad jam tikrai tikrai labai labai skauda... bet realiai ziurint labai jau abejotina. Kodel? Del to, kad (bent kiek) mes zinoma apie sliekus, jie nera padarai su labai isvystytais smegenais ir vargu bau jis vertina tai kaip butent skausma.
Pakartosiu dar karta visiems tiems, kas labai nori slieka suzmogint ir mintyse gailia rekia: "Jam vargselui butent skauda!!! Labai!!!": kai zmogui i bata pribyra smelio - ka jis jaucia? Jis (bent jau dauguma zmoniu, nors matyt yra ir isimciu - kas parodo suvokimo skirtumus) jaucia nepatoguma, bet tai nera skausmas ("Ar skauda?" - "Ne, tiesiog siaip nepatogu..."). Sitam atskyrimui reikalingas gana isvystytas gebejimas suvokti. Kuriuo deja bet sliekas nepasizymi. Jis neskiria ir negali skirti ar tai nepatogu ar skauda ar ten-dar-kazkas. Ir skausmo jautima jam priskiriame tik mes - zmones (nors kompui kazkodel ne).
Taigi. Ir tas keliu savaiciu vaisius kazko ash labai abejoju ar pajegus ivardinti skirtumus - si sugebejima jam vel priskiriame tik mes...
Net jei darytume prielaida, kad tas "skausmo jautimas" yra kazkiek pagristas, tai vistiek joks argumentas sioje temoje (o tik paprasciausia emociju pompa).
Keliu savaiciu vaisius pagal issivystyma is esmes matyt tokiu metu prilygsta varliagyviams ar ropliams (ir "jausti" viska pajegus matyt panasiai), nepaisant velgi visu musu emociju ir noro ji suzmogint.
O skausma jaucia visi zinduoliai. Bent jau taip atrodo man (nors tas pats mokslas dar neduoda galutinio atsakymo del gyvunu jausmu ir emociju). Bet pelekautus juk kiekvienoj kaimo troboj surasi (baznycioj beje irgi)... kaip ir kiaules lasiniu palti palepeje.
Zinoma is to vaisiaus laikui begant gal ir issivystys zmogus... nors kai kurie ir keliasdesimt metu po gimimo iki galo zmonem netampa...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą