Pietavom vakar su kolega ir po to mazumele pasivaiksciojom gatvem. Svarstem toki idomu klausima - kodel tarp vadovu tiek daug asmenu, kurie is esmes nepajegus vadovaut - neturi tam jokiu sugebejimu anei asmeniniu savybiu (charizmos etc.). (Kalbejom zinoma apie valstybines institucijas, bet kai pakalbu su draugais privaciose kontorose, tai situacija ne kitokia.)
Vienas atsakymas kaip ir aiskus - karjera labiausiai daro ne tie, kurie protingiausi, daugiausia sugeba ar pan., bet tie, kurie turi geriausiai isvystyta talenta lysti. Kur nesueina. Be muilo. Meluociau jei sakyciau, kad nera zmoniu, kurie pasieke viska (ir daznai labai daug) savo galva, sugebejimais ir darbu, bet, nors tokios statistikos ir nera, susidaro ispudis, kad pastaruju vistik mazuma lyginant su pirmaisiais.
Taciau...
Juk atrodytu, kad zmogus, net neturintis kazkokiu ten dideliu vadovo sugebejimu, gali to ismokti. Juk tikrai gali. Zmogaus gebejimas mokintis yra neribotas - reikia tik noro ir pastangu. Ir suvokimo, kad tau reikia mokytis.
Ir cia prieiname prie to, ka ash vadinu kvailio paradoksu, t.y.:
Kvailys nera pajegus suprasti, kad jis yra kvailys - jis sau atrodo protingas. Norint, kad jis suprastu, kad yra kvailys, jis turi sugebeti ta kvailuma ivertinti - t.y. jis turi buti protingas.
Na o tai neimanoma pagal pradine salyga. Va ir visas paradoksas.
Tai zinoma nereiskia, kad visi prasti vadovai yra kvailiai - bet akivaizdu, kad jie nesugeba ivertinti to, kad vadovauja prastai, nes, norint tai padaryti, reikia moketi vadovauti gerai.
Zinoma galima tiketis, kad tokiam zmogui (subtiliai) pasakius, kad jis nesugeba vadovaut, jis tai supras ir imsis saves tobulinimo... jei jis yra (pakankamai) protingas, taip ir ivyks.
Bet jei jis kvailys, tai net jei tu jam pasakysi, kad jis yra kvailys, jis tikrai to nesupras, nes... butent - jis nera protingas :)
Ir dar jam atrodys, kad cia tas, kuris tai pasake, isties yra kvailys ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą