Ejau siandien per pietus mazumele pasivaiksciot ir vienoj siauroj gatvelej, pavesyje po kazkokiu issikerojusiu bene alyvos krumu vezimelyje su ratukais pamaciau sena moteri. Metu taip ~80. Aplink buvo priskride nemaza balandziu, kuriuos, kaip suprantu ji kartkarten serdavo batonu (ar kazkuom).
Kaip suprantu, ji ten sedi visad, kai tik geras oras. Visa diena. Kazkas ja isstumia ir ji ten sedi.
Nezinau, bet kazkaip buvau mazumele... gal pakraupes. Tokia gyvenimo pabaiga - ziauriai nyku. Norisi tiketis, kad kai ash busiu senas, tai turesiu gerai "uzgalasta" sportini automobili, su kuriuo suksiu ratus trasoj kasdien. Nes kotais man atrodo geriau, kad tave "einant" posukyje "ant itempimo" istiktu sirdies smugis ir tu islektum i atitvarus ir galbut ten ir mirtum, negu taip sedet vezimelyje su ratukais negalint niekur paeiti, nieko padaryti, su niekuo pabendrauti ir laukti. Ko? Visiems aisku.
Gyvent bet kokia kaina???
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą